LNOBT kviečia dekonstruoti operą, panirti į jos muzikinius slėpinius ir pasidairyti socialinių bei filosofinių kontekstų.
Ar atsakysime į visus mažojo žiūrovo klausimus? Tikrai ne. Mums svarbu, kad po spektaklio vaikai kalbėtųsi su tėvais.
Spektaklis „Hotel universalis“ – apie tėvų ir vaikų santykius, jaunų žmonių tapatybės paieškas jų tėvų sukurtame pasaulyje ir norą tą pasaulį sugriauti.
Kūdikiai kartu su šokėja įsitraukia į nuotykių ir lobių ieškojimą, patiria atradimo ir bendravimo džiaugsmą, dalijasi įspūdžiais ir nuotaikomis.
Tačiau tiesą išsiaiškinti sudėtinga dėl laiko rate užstrigusių paslapčių, nuolatos grąžinančių atgal į pradžią, tampant „alfa“ be „omegos“.
Susiduria skirtingi pasauliai: tėvas iš šalies, kur valdo „stipresnio“ įstatymas, ir jo sūnus bei jo bendraamžiai – naivus, imlus įtakoms pasaulis.
Nors žiūrovai išvys kitą Ingmaro Bergmano pjesę, tačiau inscenizacijos autorius Vytautas Rumšas rado bendrų taškų tarp dviejų kūrinių.
Romanas parašytas daktaro dienoraščių forma. Juose skleidžiasi buities įspūdžiai, būties apmąstymai, kritiškas žvilgsnis į aplinką.
Kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarybinės herojės? Jos papasakos, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje.
