Balandžio 19-23 dienomis Vilniaus ir Klaipėdos publika turės galimybę ne tik prisiminti, bet ir naujai prisiliesti prie spektaklio, kadaise garsinusių Lietuvos teatrinę kultūrą - Rimo Tumino „Nusišypsok mums, Viešpatie“, pastatyto šiuo metu Izraelyje gyvenančio Grigorijaus Kanovičiaus romanų motyvais. Šis ilgai brandintas sumanymas skiriamas Vytauto Šapranausko atminimui. 2013 m. iš gyvenimo pasitraukęs aktorius taip ir nespėjo dar kartą įsikūnyti į Chloinės Genecho vaidmenį naujajame Rimo Tumino pastatyme, kurio premjera įvyko 2014 metais Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo teatre.
„Kuriant spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“, mums labiausiai rūpėjo išsiaiškinti, iš kur žmogui vieną gražią dieną atsiranda jėgų, kodėl jis pasiryžta - pakyla ir keliauja, - sakė režisierius Rimas Tuminas. - Jei žmogus gyvena ar bent dar rusena, kelionė jam yra savotiškas gyvenimo pratęsimas. Mūsų spektaklio kelionės priežastis labai konkreti - gelbėti savo vaiką, padėti savo artimui. Priežastį visada suformuluosi, visada rasi. Tačiau mums šiandien svarbiausia - žmogaus jėga, žmogaus potencija. Iš kur mums semtis tos jėgos ryžtis kelionei, o tai reiškia - viską keisti? Iš kur mumyse yra jėgų žygdarbiui? Juk žygdarbis šiandien - žmogaus pasiryžimas nelengvam darbui, jei, tiesa, jis neturi egoistinių paskatų, jei jį veda gražūs norai, kilnūs jausmai.
Ne, nemanome, kad pastatę spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“, atlikome žygdarbį. Bet jaučiame atradę savyje jausmo ir prasmės prigimtį bei jėgą, kuri kursto žmogaus nerimą, žadina jį, kelia ir kviečia kelionėn. Gal amžinon kelionėn.“
Vytautas Šapranauskas apie „Nusišypsok mums, Viešpatie“ sakė: „Vaidmenį kūrėme per repeticijas. Aš rodydavau viską, ką žinau iš žydų anekdotų, įvairiausių situacijų. Rimas Tuminas žiūrėjo ir sakė, ko reikia ir ko ne. Svarbiausia mums buvo situacija, kurią vaidinu taip, kaip joje elgtųsi žydas. Juk tą pačią istoriją galima papasakoti ir su gruzinišku, su ukrainietišku ir, beje, su lietuvišku akcentu“.
Spektakliui scenografiją, muziką bei kostiumus, kaip ir prieš 23 metus, taip ir dabar kūrė ilgamečiai režisieriaus bendražygiai scenografas Adomas Jacovskis, kompozitorius Faustas Latėnas ir kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė.
Spektaklyje vaidina Vachtangovo teatro žvaigždės - Sergejus Makoveckis, Vladimiras Simonovas, Aleksejus Guskovas, Jevgenijus Kniazevas, Viktoras Suchorukovas (už Avnerio Rozentalio vaidmenį pelnė Olego Jankovskio premiją - „2013-2014 m. kūrybinis atradimas“), Viktoras Dobronravovas, Julija Rutberg ir kiti.
***
Apie Rimo Tumino spektaklį kalba garsūs teatro kritikai.
Natalja Krymova: „Spektaklis nuostabus. Tai yra tos aukštumos, kurias pasiekia Šolom Aleichemas. Tai yra pati esmė. Rimas Tuminas myli svetimą lygiai taip, kaip ir savą. Kol žmonės svetimo nemylės taip, kaip savęs - nieko nebus. Bus tik siaubas, kraujas. Tai jaudina mus visus. Tai geriausias spektaklis, kurį mačiau Maskvoje. Žydas ne žydas, bet tai yra Žemės skausmo šerdis. Ir visa tai atsispindi šiame spektaklyje. Dėl to vieni gali matyti anekdotus ir panašiai, kurie niekada neperžengia ribos. Šiame spektaklyje visi leonovai. Keturios žmonių sielos - ir visos autentiškos. Perėjimai nuo proto iki naivumo, nuo siaubo iki linksmybės, nuo mirties iki gyvenimo, nuo gyvenimo iki mirties... Po spektaklio - toks jausmas, kad išsimaudžiau nuostabioje versmėj, kur viskas teisinga“.
Vidas Siliūnas: „Viešpaty“ režisieriui pavyko sukurti ritualinį spektaklį. Teatras ne veltui yra gimęs iš ritualo, dėl to jo genetinė prigimtis labai svarbi. Tuminas nuėjo sunkesniu keliu - jis parodo, kad galima ritualizuoti kasdienį gyvenimą. Ir ta žydiška dviejų dalių odisėja iš pradžių atrodo egzotiška, o paskui išaiškėja, kad visi mes - keliautojai, kad spektaklis byloja apie visų mūsų kelią. Ir pradedi jausti mitinę spektaklio erdvę, mitinę prasmės erdvę, kuri įtraukia visų mūsų likimus“.
Balandžio 19, 20, 21 d. - Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Balandžio 23 d. - Klaipėdos Žvejų rūmuose
Spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ištraukos
Vytauto Šapranausko fondo informacija
