Po daugiau nei dvejų metų pertraukos Klaipėdos dramos teatre kuriamas spektaklis jauniesiems teatro lankytojams. Vieną žymiausių danų rašytojo H. Ch. Anderseno pasaką „Sniego karalienė“ scenoje prikels režisierius Paulius Tamolė. Apie dviejų draugų Kajaus ir Gerdos kelionę iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį bei užšąlančius jausmus pasakojantis spektaklis išsiskirs efektinga scenografija ir fantasmagoriškais kostiumais. „Sniego karalienės“ kūrėjai užsibrėžė atkurti jusles įtraukiantį šios simboliais ir reikšmėmis turtingos pasakos pasaulį.
Režisierius P. Tamolė „Sniego karalienę“ vaikams jau sekė - kartu su muzikantais Chrisu Ruebensu ir Tadu Dešuku buvo sukūrę muzikinę pasaką. Tuomet pats lipo į sceną ir muzikantams kuriant muzikinį foną pasakojo septynias istorijas, iš kurių sudaryta „Sniego karalienė“.
Klaipėdos dramos teatre H. Ch. Anderseno pasaka atgims magiškų vaizdų kupinu reginiu. „Galima sakyti, kad prieš tai padarėme trumpo metro filmą, bet atėjo metas padaryti ilgo metro filmą ir pasidalyti su žiūrovais spektakliu, kuriame veikia visi personažai, esantys pasakoje“, - sakė P. Tamolė.
Kalbėdamas apie tai, kodėl pasirinko būtent šią pasaką, režisierius sakė, kad ji jam pasirodė didžiausia savo emociniu tūriu, spalvomis ir mintimis, „man ši pasaka apie dviejų vaikų, Gerdos ir Kajaus, brendimo laikotarpį, kaip jie iš dešimtmečių virsta paaugliais. Tas nenusakomas laikas, kai iš vaikų tampama suaugusiaisiais. Tai - spygliuotas ir atšiaurus laikotarpis. Kas nutinka Kajui jo paauglystėje - berniuko širdis tampa ledo gabalėliu.“
„Sniego karalienė“ scenoje nėra naujokė, pirmą kartą Lietuvoje ši pasaka spektakliu virto dar 1931 m. Pasaulyje pagal ją kuriami įvairūs kūriniai įvairaus amžiaus auditorijai. „Tai pasaka apie jausmus, mūsų jausmus, kas nutinka, kad jie tampa ledu, kodėl nebemylime esančiųjų šalia, kodėl atšąlame. Tai be galo turininga, spalvinga pasaka, pasakų motina. Savo spektaklyje kalbėsiu apie vaikų jausmus, kiti ja kalba, pavyzdžiui, apie depresines ligas ar daug kitų temų - „Sniego karalienėje“ jų užkoduota labai daug“, - sakė režisierius.
P. Tamolė pabrėžė, kad su vaikais ir ne tik vaikais labai svarbu kalbėti apie emocinį intelektą, „EQ gal net svarbesnis nei IQ. Reikia ugdyti vaikų supratimą apie emocijas, kaip jas atpažinti, valdyti, kaip kitiems komunikuoti apie jas. Bet tai lygiai taip pat svarbu ir suaugusiesiems, tad spektaklyje ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai turės progą permąstyti savo jausmus, pasvarstyti, kada jų širdys tampa ledo gabalėliais. Emocinį intelektą lavinti niekada ne per vėlu.“
Spektaklis išsiskirs įspūdingomis raiškos priemonėmis. „Visada kalbame, kaip svarbu auginti publiką, bet to labai tvirtai nedarome, vaikiškų spektaklių vakuumą jaučiame jau kurį laiką, - pripažino Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. - Vaikai yra labai nuoširdūs, bet kartu pragmatiški, jie vertina reginį ir teisybę. Žinomos pasakos pasirinkimas mus įpareigoja, kursime daug dekoracijų, kad galėtume atkurti visas pasakoje esančias scenas, kad jos būtų tokios, kokias jie įsivaizdavo skaitydami „Sniego karalienę“.
Pasak teatro vadovo, buvo apsispręsta „Sniego karalienę“ kurti kaip tradicinį, labai vizualų spektaklį. „Anksčiau eksperimentuodavome, spektakliais bandydavome stebinti vaikus, šįkart darysime klasikinę scenografiją, bus labai gražūs kostiumai, tikras sniegas. Įprasta manyti, kad kuriant vaikams daug ką reikia palikti jų vaizduotei, pavyzdžiui, jei scenarijuje yra upė - jos nereikia scenoje. Bet pastebėjau, kad vaikai yra labai pragmatiški. Jei veiksmas vyksta prie upės, bet upės scenoje nėra - tai nėra gerai. Vaikams reikia sąžiningai iki galo atkurtos atmosferos. Šiuo spektakliu tą ir bandysime daryti. Manau, jei „Sniego karalienėje“ nebūtų sniego - būtume pasmerkti“, - įspūdingą pasakos pasaulį scenoje žadėjo T. Juočys.
Ne vieną vaikų pamėgtą spektaklį kūręs P. Tamolė minėjo, kad jam įdomu bendrauti su vaikais. „Pats turiu tris vaikus, man patinka su jais tikrai kalbėti, tikrai mylėti, tikrai paguosti, tikrai apkabinti. Svarbu nemeluoti vaikams, neprabėgti pro juos, svarbu, kad bendraujant su jais nebūtų viskas tik tarp kitko. Vaikai myli besąlygiškai, čia pat verkia, čia pat apsikabina. Jie geriausiai moka būti čia ir dabar, vaikai neapgaudinėja. Ir man taip pat norisi jų neapgaudinėti“. Į „Sniego karalienę“ P. Tamolė kviečia vaikus nuo 7 iki 14 metų, bet tiki, kad jį įdomu žiūrėti bus ir suaugusiesiems.
„Sniego karalienės“ spektaklio tekstas kurtas remiantis Liudo Remeikos vertimu iš originalo kalbos, pritaikymą scenai rašė Virginija Rimkaitė. Scenografė ir kostiumų dailininkė Kristina Vojcechovskaja, kompozitoriai Tadas Dešukas ir Chrisas Ruebensas, šviesų dailininkas Julius Kuršis, vaizdo projekcijų autorius Artis Dzērvė, dailininkė-technologė Irina Komissarova. Spektaklyje vaidins gausus būrys teatro aktorių. Gerdą įkūnys Samanta Pinaitytė, o Kajų - Jonas Baranauskas.
Spektaklio „Sniego karalienė“ premjera gruodžio 4-8 dienomis Klaipėdos dramos teatre.
Klaipėdos dramos teatro informacija