Nacionalinis Kauno dramos teatras rengiasi 98-ajam sezonui. „Mūsų naujojo sezono šūkis - „100 priežasčių emigruoti į kultūrą“. Jis nėra tik refleksija į šiandieninę politikų ir kultūrininkų aštrėjančią diskusiją apie kultūros reikšmę mūsų gyvenime, tai taip pat žvilgsnis į mūsų kūrybos paskirtį ir kūrybos poveikį žiūrovui, - sakė teatro vadovas Egidijus Stancikas. - Atstovaujame kuriantiesiems, tad mūsų rūpestis - plėsti gilesnį pamatinį kultūros suvokimą, vystyti probleminį dialogą apie tai, kas vyksta pasaulyje. Šio sezono premjerose ypač ryškus santykis su šalia esančiu Kitokiu. Tas santykis turi būti grįstas kultūra. Juk galima toleruoti, bet nekęsti, tačiau reikia išmokti toleruoti ir priimti. O tai reikalauja pagarbaus santykio su Kitokiu. Apie tai, manau, mąstyti valstybės šimtmečio proga yra atsakingiausia, nes ši abipusė pagarba ir gali garantuoti ateitį“.
Iki metų pabaigos numatomos keturios premjeros. Vaidotas Martinaitis, Paulius Markevičius, Kamilė Gudmonaitė Kauno dramos teatre režisuoja pirmą kartą. Ketvirtąją sezono premjerą įgyvendins su NKDT kūrybiškai suaugęs režisierius Gintaras Varnas. Laukiami jų kūrybos vaisiai - impresija vaikams ir šeimai, spektaklis karo pabėgėlių tema, sceninė utopija apie trijų didžiųjų religijų susitaikymą ir netradicinė mongolų mito bei nūdienos realybės samplaika. Po Naujųjų patvirtintos dar dvi premjeros: Eglės Kižaitės dokumentinis spektaklis, skirtas itin jautrioms ir aktualioms paauglių problemoms bei komedija pagal klasikinę Molière´o pjesę „Tariamas ligonis“. Jos imsis aktorė ir režisierė Inesa Paliulytė.
Vizualinis burtas mažųjų auditorijai
Sezoną pradės premjera pagal Maurice´o Maeterlincko pjesę „Žydroji paukštė“, kurią stato aktorius ir režisierius Vaidotas Martinaitis. Premjera vyks Didžiojoje scenoje rugsėjo 9, 10, 17 dienomis. Scenografiją kuria dailininkas Artūras Šimonis, kostiumus - Aleksandra Jacovskytė, muzikos autorius - Antanas Jasenka, vaizdo projekcijų - Vladimiras Šerstabojevas. Vizualus spektaklis skiriamas įvairaus amžiaus žiūrovams.
Daugiau nei prieš šimtą metų sukurtos alegorinės belgų poeto ir dramaturgo pasakos siužetas tarytum labai aiškus - du vaikai leidžiasi į kelionę ieškoti Žydrosios paukštės sergančiai mergaitei, tačiau pjesės autorius didžiausią dėmesį skiria dvasinio pasaulio reiškiniams ir juos perteikia simboliniais vaizdais, sugretina gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Vaidotas Martinaitis šiame pastatyme akcentuoja minties aiškumą ir vizualinį burtą: „Nebaisu būti sentimentaliu, nes norisi pasibelsti į vaikų sielas. Technologijų amžius daro vaikams įtaką - buksuoja jų emocinis pasaulis. Vaikai puikiai komunikuoja technologijomis, tačiau bendravimas akis į akį juos glumina. Spektaklio mintis - būti drąsiu ir pamatyti viską.“ „Žydrojoje paukštėje“ vaidina net dvidešimt keturi aktoriai. Pagrindinius Tiltilio ir Mitilės vaidmenis kuria Saulius Čiučelis ir Giedrė Žaliauskaitė.
Dvi premjeros su „Utopia“
Naujajame sezone dvi premjeros kuriamos bendradarbiaujant su teatru „Utopia“ - jaunosios kartos režisierė Kamilė Gudmonaitė statys „4“ pagal rusų autoriaus Viktoro Pelevino romano „Čiapajevas ir Pustota“ tekstus ir mongolų mitą, o Gottholdo Ephraimo Lessingo pjesės „Natanas Išmintingasis“ sceninę versiją įgyvendins Gintaras Varnas.
Kamilės Gudmonaitės spektaklis vyks netradicinėje erdvėje, o premjera numatoma lapkričio pabaigoje. Spektaklyje „4“ meninėmis priemonėmis bus bandoma atspindėti seną mongolų mitą apie Amžinąjį Nesugrįžimą. „Tai minties šuolių, ironijos ir paradoksų derinys, kuriame kasdienė realybė derinama su Rytų kultūrų mitologija, o žemoji gatvės kultūra su dvasiniais apmąstymais. Spektaklyje bus aptarinėjami dalykai, kurie, ko gero, neįmanomi aptarinėti, o laisvoji sąmonė neatsako už savo sąmoningumą“, - būsimą premjerą pristatė inscenizacijos autorė ir režisierė.
Gintaras Varnas imsis jam artimos humanistinės medžiagos: tai vokiečių literato Lessingo pjesė „Natanas Išmintingasis“ (1779 m.), kurioje kalbama apie trijų pasaulio religijų - judaizmo, islamo ir krikščionybės - susitaikymą. Pjesės veiksmas vyksta XII amžiaus Jeruzalėje, kur susitinka trijų religijų atstovai - žydas / judėjas Natanas, krikščionis vienuolis tamplierius ir musulmonas sultonas Saladinas. Pasak Gintaro Varno, svarbu ne religijų skirtumai, o tai, kas visus vienija: „Vienintelė tikra religija - meilė. Ir tai, kad visi mes šiame pasaulyje esame vienos šeimos nariai.“ Nūdienos aktualijų fone ši medžiaga itin glaudžiai siejasi su karo tematika, religinių regionų poslinkiu ir pan. Spektaklio scenografiją kurs Gintaras Makarevičius, kostiumus - Juozas Statkevičius. Prie šio spektaklio sukūrimo prisideda Goethe´s institutas ir Mozės Mendelsono fondas. Pirmą kartą Lietuvoje statomos pjesės premjera numatoma Didžiojoje scenoje gruodžio pradžioje.
Spektaklis pabėgėlių tema
Gintaro Varno pastatyme paliestą geopolitinę temą pratęs ir jaunosios kartos režisierius Paulius Markevičius. Jis kartu su dramaturge Birute Kapustinskaite lapkričio 11, 12, 14 dienomis pristatys premjerą „Pranašo mirtis“ pagal libaniečių rašytojo ir filosofo Kahlilo Gibrano (1883-1931) trilogiją „Pranašas“, „Pranašo sodas“ ir „Pranašo mirtis“, kuri dėl autoriaus mirties nebuvo baigta. Spektaklis ir kuriama pjesė savotiškai apibendrins pirmąsias dvi trilogijos dalis ir siūlys autentišką trečiosios dalies variantą, sukurtą remiantis XXI amžiaus patirtimi, kuomet Europai susidūrus su pilietinių bei religinių karų Artimuosiuose Rytuose padariniais, pabėgėliai yra viena aktyviausių bendrakultūrinių socialinių problemų. Spektaklio ašis - politinio perversmo metu priversto palikti savo šalį žmogaus istorija, jo kova už išlikimą, laisvės troškimo ir politinių bei biurokratinių sistemų kaktomuša. Paulius Markevičius užsibrėžęs kalbėti apie silpnųjų ir stipriųjų sąvoką šiandieninėje visuomenėje, nagrinėti pabėgėlių problematikos bei kuriamo jų įvaizdžio pliuralizmą.
Dokumentinis spektaklis ir „Tariamo ligonio“ adaptacija
Kūrybiniam tempui neslūgstant, 2018 metų pradžioje laukiama premjera pagal Molière´o pjesę „Tariamas ligonis“. Ją savitai perteiks aktorė ir pripažinimą pelniusių spektaklių „Astrida“, „Liūdnas Dievas“, „Anderseno gatvė“ režisierė bei dramaturgė Inesa Paliulytė. Jai šiame pastatyme norisi kalbėti apie sudėtingą ir dvilypę aktoriaus profesiją.
Po to - Eglės Kižaitės projektas „Linija užimta“. Spektaklių vaikams ir jaunimui kūrėja analizuos jautrias paauglių problemas, tokias kaip patyčios, nesusikalbėjimas su bendraamžiais, tėvais ir mokytojais. Dokumentinis spektaklis bus kuriamas bendradarbiaujant su pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ profesionalais ir savanoriais, jaunimu. Pjesę šiam pastatymui rašys dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Kūrėjai nusiteikę išanalizuoti daug informacijos, faktų, statistikos, gyvų liudijimų, atsiminimų.
NKDT informacija
