Ar jaučiame ryšį vienas su kitu? Ar esate patenkinti savo gyvenimais? Ar jaučiatės gyvenantys prasmingai? Ar prasmė bei laimė - tik ateities projekcijos? Į šiuos klausimus, pasitelkdami daugybės mitų išmintį, atsakymų ieško spektaklio kūrėjai - režisierius Valentinas Masalskis, dramaturgė Dovilė Katiliūtė bei „Taško teatro“ aktoriai.
Visą laiką sieksniu priekyje
Spektaklis perkelia žiūrovus į nuotaikingą, absurdiškų situacijų bei fantasmagorinių ritualų kupiną pasakojimą apie Žmogaus gyvenimą. Herojų nuo gimimo lydi laimės pažadas. Vaikystėje jis galvoja, kad laimingas bus užaugęs. Paauglystėje patiria pirmuosius romantinius santykius, kurie jam žada amžiną laimę. Suaugęs Herojus prisigalvoja kuo įvairiausių, dažnai pragmatinių sąlygų jo laimei išsipildyti: kai turėsiu namą, kai turėsiu vaikų, kai nebereikės dirbti, kai vaikai užaugs, kai turėsiu anūkų ir t. t.
Pranašystės vedamas jis susiduria su keisčiausiomis būtybėmis - pabaisomis, deivėmis, titanais, išminčiais ir kaukučiais - panašiomis į kiekvieno iš mūsų kasdien sutinkamas. Paveiktas būtybių Herojus patiria nušvitimus ir nutamsėjimus, pakilimus ir nuosmukius, panašius į kiekvieno iš mūsų patiriamus.
Tačiau jokie gyvenimo kelionės iššūkiai neišstumia vis giliau į pasąmonės dirvą šaknis leidžiančios pranašystės: miglotoje, paslaptimis apipintoje ateityje - tik ne čia ir dabar - Herojaus laukia dvasinis ir emocinis, totalus ir baigtinis išsipildymas, kuris tikrai įvyks! O įvykęs jau niekada nesibaigs!
Vieno žymiausių heroikos tyrinėtojų atspindžiai
Spektaklio dramaturgija sukurta remiantis senųjų tautų - senovės graikų, inkų, hinduistų, baltų ir daugelio kitų - pasaulio sukūrimo, herojų mitais. Taip pat vieno iš žymiausių XX a. lyginamosios mitologijos mokslininkų Josepho Campbello mintimis. Pasak jo, tinkamai veikiančios mitologijos atlieka keturias funkcijas.
Pirmoji - sužadinti ir palaikyti individualų nustėrimo ir dėkingumo visatos slėpiningumui jausmą ne tam, kad gyventume apimti baimės, o kad suvoktume dalyvaujantys jame. Kita gyvosios mitologijos funkcija, anot Campbello, turėtų atliepti ir pateikti visatos vaizdą, atitinkantį nūdienos žiniją, žmonių, kuriems ši mitologija skiriama, mokslą ir veiklos sritis. Trečiąją mitologijos funkciją autorius apibrėžia kaip tai, kas pagrindžia, palaiko ir įdiegia tam tikros moralinės sanklodos, tiksliau - visuomenės, kurioje individui reikės gyventi, normas. Ir ketvirtoji stadija - žingsnis po žingsnio vesti sveiką, stiprų ir dvasiškai darnų žmogų per visą įsivaizduojamą naudingo gyvenimo laiką.
Kodėl bijome psichoterapeuto?
Kūrėjų manymu, paradoksalu, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmogus, nors ir turintis globalios komunikacijos priemones, yra atitrūkęs nuo tiesioginio ryšio su bendruomene ir jos gyvenimiška patirtimi. Ta, kuri apimtų ne tik mus supantį pasaulį, racionalias žinias, bet visų pirma padėtų suprasti savo vidines būsenas, nuotaikas, emocinius išgyvenimus, sapnus, nerimą bei džiaugsmą. Suvokti save pasaulyje skirtingais gyvenimo etapais - toks vienas iš svarbiausių senųjų mitologijų vaidmuo.
Šiandieniame pasaulyje mitologiją atstoja šiuolaikinė psichoterapija, o šamano, sielos vedlio vaidmenį keičia psichoterapeutas. Tačiau visuomenėje vis dar gajus ydingas požiūris į psichoterapiją: pasinaudoti psichologo pagalba yra tarsi silpnybės, nukrypimo nuo normos požymis.
Iš tiesų kiekvienam iš mūsų yra naudinga papasakoti apie savo vidinį pasaulį kitam žmogui. Tai juk padeda ir pačiam žmogui suprasti, kas su juo vyksta, koks dabar jo gyvenimo etapas ir kaip ką nors pakeisti. Šis spektaklis - mitas apie šiuolaikinio žmogaus pasimetimą tarp tikslų, iliuzijų, prioritetų, taip pat apie netikrumo jausmą bei vienatvę šiame jausme.
Unikali auralinė patirtis
Kūrybinio proceso pradžioje komanda specialiai šiam spektakliui gamino styginius, mušamuosius ir pučiamuosius instrumentus. Atlikta daugybė eksperimentų siekiant išgauti kuo gražesnius bei įvairesnius garsus iš įvairių medžiagų - medžio, metalo, plastiko. Ir tikrai pavyko!
Instrumentai atrodo ypač keistai, tačiau švarus ir profesionalus skambesys primena styginį kvartetą, folklorinius instrumentus ir net elektrines ir bosines gitaras. Šių rankų darbo instrumentų bei elektronikos sintezė formuoja išskirtinį spektaklio garsų pasaulį: nuo kosminių sci-fi garsiukų iki jaukaus paukštukų čiulbesio, nuo dramblių baubimo iki pirmykštį karą menančio būgnų dundesio.
Meditatyvi atmosfera, kuriama neįprastų akustinių instrumentų garsais, šviesa ir šešėliais bei įtaigus, prisotintas mistika mitas paverčia šį spektaklį unikalia, kolektyvinei terapijai prilygstančia patirtimi. Patirtimi, kokių šiuolaikinė visuomenė, gyvendama mokslo, technologijų, informacijos bei faktų pasaulyje, atsiedama savo sąmonės gyvenimą nuo bet kokios perkeltinės prasmės ir tikėjimo ta prasme, pamažu netenka.
Laikas: Spalio 15 d. 19.00 val.
Vieta: Menų spaustuvė, Šiltadaržio g. 6, Vilnius.
Kūrybinė komanda:
Režisierius: Valentinas Masalskis
Dramaturgė: Dovilė Katiliūtė
Kompozitorius: Kristupas Biržietis
Kostiumų dailininkė: Erika Jankauskaitė
Garso režisieriai: Edvinas Vasiljevas, Lukas Feser
Šviesų dailininkas: Justas Bo
Vaidina: Jūratė Martinaitytė, Donatas Mickūnas, Solveiga Reklaitytė, Samanta Pinaitytė-Maiskienė, Angelina Daukaitė, Laurynas Luotė, Paulius Kavoliūnas, Ramunė Degutytė, Kristupas Biržietis.
Trukmė: 70 min.
Bilietai: čia.
Spektaklį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
„Taško teatro“ informacija
