
Vilniaus senajame teatre (VST), birželio 3 dieną įvyks paskutinė šio sezono premjera – spektaklis pagal vengrų dramaturgės Katos Wéber pjesę „Moters dalys“. Uršulės Bartoševičiūtės režisuotas spektaklis – tai pirmagimio besilaukiančios jaunos poros istorija, šeimos drama, kurios veiksmas vyksta šiomis dienomis; tai įtaigus šiuolaikinės moters, kovojančios už teisę į savo kūną ir kasdienybę, gyvenimo paveikslas.
„Moters dalys“ – tai pirmasis profesionalus spektaklis lenkų kalba (rodomas su lietuviškais titrais) valstybiniame Lietuvos teatre nuo tarpukario.
Po didinamuoju stiklu – šeimos, moters pasaulis
Režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklis pagal vengrų dramaturgės Katos Wéber pjesę „Moters dalys“ – tai pirmagimio besilaukiančios jaunos poros istorija, šeimos drama, kurios veiksmas vyksta šiomis dienomis, grįsta personažų-moterų jėga ir ryžtu. Šeimos gyvenimas, bendrabūvis tarsi objektyvu pritraukia ir parodo šiandienos visuomenės problemas, vidinius konfliktus, įtampas. Tai, kad pjesė parašyta Vengrijoje, pirmą kartą pastatyta Lenkijoje, nėra atsitiktinumas, joje analizuojama Rytų Europai būdinga buitinė, latentinė ksenofobija, homofobija, seksizmas.
30-metė pjesės veikėja Maja grumiasi su asmenine tragedija. Norėdama grįžti į gyvenimą, ji neišvengiamai priversta suabejoti savo ligšioliniu gyvenimu ir savo pasaulį, santykius kurti nuo nulio.
Moters teisė į savo kūną
„Moters dalys“ – tai ir įtaigus šiuolaikinės moters, kovojančios už teisę į savo kūną ir kasdienybę, gyvenimo paveikslas.
Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė teigia: „Moters dalys“ visų pirma kalba apie moters teisę į savo kūną, teisę rinktis, ką su juo daryti. Žiūriu į Mają, pagrindinę pjesės veikėją, ir joje matau kiekvieną moterį, kuri susidūrė su netektimi, gedulu, kančia, abejonėmis, bandančią susigrąžinti fizinę, emocinę sveikatą, pusiausvyrą. Majos aplinka, jos šeima primena maitvanagius, laukiančius šios moters klaidos, neteisingo žingsnio, sprendimo. Ryški ir kančios estafetė – vienoje kartoje užgimusi nemeilė, konkurencija dauginasi ir perduodama ateinančioms.“
Kaip sako pagrindinė pjesės herojė Maja: „Tai mano kūnas. Tai mano asmeninis reikalas. <...> Tai yra tai, ko jūs negalėsite pagražinti, kaip, pavyzdžiui, apylinkės, vietovės.“
Kas nuplaus kaltę?
Šeima daugiakalbė – pjesėje išryškėja tokių šeimų kultūriniai stereotipai, problemos, nesusikalbėjimas, kurį lemia skirtingos kultūrinės tradicijos bei tapatybė. Tai paryškina ir laisvamaniškumo bei religinių tradicijų takoskyra. Iškyla kone obsesyvus noras rasti kaltą ar kaltininką, jį nubausti, įvykdyti „teisingumą“ vardan fiktyvaus „nuodėmės“ ar „kaltės“ nuplovimo.
Dramaturgė kiekvieną personažą piešia su didele atida ir empatija – neteisia ir nekritikuoja, o bando suprasti vykstančius pokyčius. Spektaklyje naudojamos kinematografinės raiškos priemonės (videomenininkas – Martynas Norvaišas), intymus pasakojimas, detalių tikroviškumas prikaustys žiūrovą.
Empatijos galia. Pripažinimo sulaukusi pjesė
Pjesę „Moters dalys“ dramaturgė K. Wéber parašė 2018 m. Bendradarbiaujant su vengrų režisieriumi Kornéliu Mundruczó pjesė pirmą kartą pastatyta Lenkijoje „TR Warszawa“ teatre ir sulaukė sėkmės, pripažinimo. Spektaklis rodytas garsiausiose pasaulio scenose, teatro festivaliuose („Festival d’Avignon, Athens & Epidaurus Festival, „Divine Comedy Festival“, „Sirenos“ etc.). 2019 m. šis darbas pelnė „Grand prix“ kaip geriausias 2019 m. Lenkijos spektaklis festivalyje „Boska Komedia“ Krokuvoje. 2020-aisiais K. Wéber ir K. Mundruczó pastangomis pjesė virto filmu „Pieces of a Woman“ (Netflix), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorė Vanessa Kirby.
Režisierius Kornélis Mundruczó sako: „Kata Wéber yra nuostabi rašytoja. Jos istorijos dažnai provokuoja, tačiau visada yra pilnos empatijos. Ši kombinacija itin retai sutinkama. Dažniausiai kuriama tik dėl provokacijos. Arba empatija kūriniuose būna netikra.“
K. Wéber – dramaturgė, scenarijų autorė, studijavo Budapešte, Teatro ir kino universitete. Parašė dramas „Demencija“, „Gyvenimo šviesa“, „Septynios mirtinos nuodėmės / Tėvynė“ (pagal B. Brechtą), libretą operai „Voyage vers lʼEspoir“ etc.
Uršulė Bartoševičiūtė: „Rūpi ir atsakyti į klausimą – kaip dar mus veikia laikas?“
U. Bartoševičiūtė – viena įdomiausių jaunosios kartos teatro režisierių, sukūrusi spektaklių įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. 2021 m. apdovanota Jaunojo menininko prizu, jos spektaklis „Makbetas“ 2023 m. nominuotas 5-iose Islandijos teatro apdovanojimų kategorijose, spektaklis „Savižudybės anatomija“ (LNDT, 2024 m.) „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose nominuotas geriausios režisūros, antraplanio moters vaidmens ir scenografijos kategorijose.
Režisierę kūryboje domina laikas, būdai, kaip galima analizuoti kartų santykius, besitransformuojančias traumas, siekia permąstyti sustabarėjusį konkrečių veikėjų, įvykių, reiškinių vaizdavimą, reiškinius ir jausmus, kurie ilgainiui keičiasi: „kaip istoriškai vaizduojame moteris scenoje, kaip teisingiau inscenizuoti klasikinius tekstus, kokią dinamiką mieliau stebime scenoje ir repeticijų salėse. Rūpi ir atsakyti į klausimą – kaip dar mus veikia laikas, atmetus tai, kad fiziškai ir ideologiškai verčia mus senti ir darytis senamadiškais?“
Pirmasis profesionalus spektaklis lenkų kalba
„Moters dalys“ – tai pirmasis profesionalus spektaklis lenkų kalba valstybiniame Lietuvos teatre nuo tarpukario, o sprendimas spektaklį kurti lenkų kalba – sąmoningas siekis įtraukti lenkakalbę bendruomenę į profesionalaus teatro procesus, stiprinti lietuvių ir lenkų kultūrinius ryšius.
U. Bartoševičiūtė sako: „Man labai svarbu, kad po tiek laiko pirmasis lenkakalbis spektaklis valstybiniame teatre nėra kokia paprasta ir lengvai sukramtoma klaidų komedija. Su Lietuvos lenkų bendruomene noriu užmegzti santykį dirbdama su aukšto lygio, šiuolaikine europietiška dramaturgija ir spręsti poliarizuojančius klausimus. Tikiu Vilniaus senuoju teatru kaip daugiakalbe institucija, kurioje šis įgūdis yra pranašumas, išskiriantis šį teatrą iš kitų.“
Režisierė yra prasitarusi, kad jos širdis dainuoja, kai repeticijų salėje girdi lenkų, rusų, lietuvių ir anglų kalbas – taip grįžtanti į savo vaikystės Vilnių.
-----
Kūrybinė grupė: režisierė – Uršulė Bartoševičiūtė; kostiumų dailininkas – Dainius Bendikas; choreografė – Oksana Griaznova; videomenininkas – Martynas Norvaišas; scenografė – Rūta Venskutė; kompozitorė – Rita Mačiliūnaitė; šviesų dailininkas – Julius Kuršys; režisierės padėjėja – Gelena Ivaškevič; konsultantė – Karina Gžibovskaja
Spektaklyje vaidina:Gabrielė Andruškevič, Oskar Wyganowski, Anžela Bizunovič / Jelena Bogdanovič, Justina Stankevič, Artur Svorobovič / Maksim Tuchvatulin, Jevgenija Gladij, Aleksandra Metalnikova.
VST informacija