Profesionalaus meno namai „House of Puglu“ iki vasario 5 d. kviečia registruotis į tarpdisciplininį kultūrinio bendradrabiavimo projektą „Kolaboracijos´II“, kuris vyks jau antrą kartą. Vienam mėnesiui kūrybinėse dirbtuvėse susijungs įvairių šakų, žanrų, stilių ir požiūrių profesionalūs menininkai, kurių bendras darbas bus pristatomas publikai. Plačiau apie projektą ir jo tikslus kalbamės su organizatoriais Sigita Pikturnaite, Arnu Stučinsku ir Evelina Brėdikyte.
Kaip apibūdintumėte projektą „Kolaboracijos“? Kaip kilo ši idėja?
SIGITA: Ši idėja kilo iš mūsų pačių poreikio. Siekiant įgyvendinti tam tikrą idėją, dažnai prireikia skirtingų sričių profesionalų - kompozitoriaus, dramaturgo, dailininko, bet ne visada turiu reikiamų kontaktų, nežinau, kaip tuos žmones rasti. Todėl „Kolaboracijų“ projekto metu sukviečiame skirtingų sričių menininkus - tai gali būti režisieriai, aktoriai, dramaturgai, kompozitoriai, dailininkai, fotografai, instaliacijų menininkai. Jie suburiami į 5-6 žmonių grupes ir per tam tikrą laiką vysto bei pristato savo projektą.
ARNAS: Turėjome nemažai laisvo laiko teatre, kurį norėjome išnaudoti naudingam projektui. O tarpdisciplininius projektus organizuoti smagu dar ir dėl to, kad rezultatas visada būna netikėtas. Susiduria stiprios energijos, įdomūs kūrėjai, kuriems šauna neįprastos mintys. Kolaboracijų idėja buvo numatyta dar prieš teatro įkūrimą. Menininkų bendradarbiavimą mūsų „House of Puglu“ patalpose ketinome plėtoti ne vienu projektu, tačiau visa veikla, ir įgyvendinti tai kelių metų bėgyje. Tačiau mūsų kolega Paulius Markevičius savo iniciatyva paskatino šią idėją realizuoti greičiau ir taip atsirado „Kolaboracijų“ projektas.
SIGITA: Nors projektui vykdyti neturėjome finansavimo, tačiau turėjome erdvę, kurią galėjome išnaudoti, todėl nusprendėme išbandyti šią idėją kaip eksperimentą, kuris sėkmingai suveikė. Pirmais metais pasimokėme iš klaidų, pamatėme, kas veikia, o kas ne. Ir nors šiais metais iš Lietuvos kultūros tarybos tikėjomės gauti rėmimą šiam projektui, tačiau negavę jo nepasidavėme, ir nusprendėme „Kolaboracijas“ organizuoti antrą kartą.
EVELINA: Tarp menininkų yra atskirtis, akademijose studentai mažai kolaboruoja, todėl norėjosi, kad jauni žmonės susijungtų, žinotų vieni kitus ir iš to gimtų nauji projektai. Kai atidarėme „House of Puglu“, ši idėja įgavo kūną ir tapo prieinama žmonėms.
Kodėl nusprendėte šį projektą organizuoti antrą kartą?
SIGITA: Matome, kad jis buvo tikrai sėkmingas ir reikalingas. Man šis projektas, siekiant atrasti kitus bendraminčius kūrėjus, suveikė šimtu procentų. Susipažinau su dramaturge Dovile Statkevičiene ir už kolaboracijų ribų Menų spaustuvėje kartu pristatėme spektaklį. Taip susipažinau su aktore, kuri man patiko ir kurią pakviečiau vaidinti savo spektaklyje.
EVELINA: Šis projektas naudingas ir mūsų teatrui, nes išskiria mus iš kitų jaunų teatrų, kuriuose analogiški projektai nėra organizuojami. Tai puiki galimybė jauniesiems talentams išryškėti ir įdomiems projektams rastis.
ARNAS: Manau, kad labai svarbu tai, kad pirmosios „Kolaboracijos“ sulaukė teigiamų atsiliepimų ir kad viskas vyko itin sklandžiai. Kūrėjai, nors ir negavo atlygio už savo darbus, buvo patenkinti dėl suteiktos erdvės ir galimybių kurti. Patenkinti buvo ir žiūrovai, ir kritikai, ir mes, tad kodėl to nepakartoti?
Ar ateityje matote šio projekto tęstinumą? Galbūt planuojate tokius menininkų susibūrimus organizuoti dažniau?
SIGITA: Nesinori padaryti „meno fabrikėlio“, todėl manau, kad projektą organizuoti užtenka kartą į metus, nes tai yra beveik du mėnesiai teatro laiko. Mums itin svarbi kokybė, ne kiekybė, todėl nesinori to kartoti itin dažnai. Būtų smagu, kad šis projektas išliktų tradicinis ir kad žmonės jo lauktų. Yra žmonių, kurie dalyvavo pernai ir dar prieš paskelbiant apie „Kolaboracijas´II“ teiravosi, ar darysime vėl. Todėl dalis žmonių iš pernai užsiregistravo dalyvauti dar kartą, dėl likusio teigiamo įspūdžio.
Kaip vyksta kūrybos procesas? Kūrėjai atsineša jau sugalvotas idėjas ar generuoja jas vietoje?
SIGITA: Pernai dirbau su trimis grupėmis, ir su kai kuriomis iš jų pirmi užsiėmimai būdavo tiesiog kalbėjimas apie tai, kas mus jaudina teatre, kūryboje, kultūroje, gyvenime apskritai. Trečioje grupėje buvo vaikinas, japoniško lėlių teatro bunraku žinovas, ir jau į pirmąjį užsiėmimą atsinešė lėlę, kuri ir padiktavo spektaklio formą. Su kita grupe supratome, kad mus domina vartotojiškumo tema, todėl padarėme pasirodymą apie daiktus. Trečioji grupė dėl moteriškos kompanijos tapo feministine, nes kiekvienas mūsų susitikimas pakrypdavo į moteriškas temas, skaudulius, jaudulius ir iš to gimė feministinis pasirodymas. Tad kūrybos procesas kiekvieną kartą vyksta skirtingai priklausomai nuo grupėje esančių žmonių.
ARNAS: Svarbu paminėti tai, kad neleidžiame žmonėms patiems nuspręsti, su kuo jie bus grupėje, todėl atsiranda tam tikra rizika, kaip šie susiklijuos bendram darbui.
Dalyvauti projekte kviečiate dailės, muzikos, teatro, šokio, literatūros, architektūros, kino, vizualiojo, skaitmeninio, video meno kūrėjus. Ar suteikiate galimybę prisijungti ir kitiems, nebūtinai meno srities, specialistams?
SIGITA: Labai sunku apibrėžti kūrėjų sritį, ypač dabar, kai vyrauja daug įvairių tarpdisciplininių menų pasirodymų, performansų. Todėl kviesdami į „Kolaboracijas“, stengiamės formuoti žinutę, jog gali prisijungti ir kitų sričių specialistai, matantys save šiame projekte.
ARNAS: Norėtųsi šią ribą griauti. Pavyzdžiui, mūsų kolegos Pauliaus Markevičiaus spektaklyje „Dalykai“ bendram projektui jungiasi menininkai ir mokslininkai. Todėl neatmetame ir tokių kolaboracijų. Galbūt gali prisijungti meno vadybininkai ir vadybos įgūdžius panaudoti meniškai, ieškodami netikėtų, įdomių, netradicinių komunikacijos transliacijos būdų.
Dalyvių grupes kuruosite jūs - Paulius Markevičius, Evelina Brėdikytė, Sigita Pikturnaitė ir Arnas Stučinskas. Koks jūsų indėlis ir kaip ketinate prisidėti prie kultūrinių įvykių kūrimo?
SIGITA: Daugelis dalykų priklausys nuo to, kokia grupė susiburs. Paulius pirmųjų „Kolaboracijų“ metu sukurtame pasirodyme „Dvi su puse minutės“ pats tapo pasirodymo dalyviu. Aš, kuruodama tris grupes, vienoje padėjau organizuoti darbą, kitoje daugiau režisavau pasirodymą, bet veiksme nedalyvavau. Priklausys nuo bendro grupės poreikio ir kokią vietą mes joje rasime - būsime aktoriai, režisieriai ar kultūros vadybininkai. Mes esame tam, kad padėtume komandoms ir pakreiptume juos tinkama linkme.
Pagal ką atsirinksite, ar būsimi projektai bus įtraukti į „House of Puglu“ repertuarą?
ARNAS: Mums svarbiausias profesionalumo kriterijus, ir tik tada visi kiti. Niekada nesiremiame finansiniu rodikliu. Pavyzdžiui, spektakliui-performansui „Dvi su puse minutės“ reikėjo laiko užaugti, todėl galimai ir kiekvienam iš kūrinių reikės laiko. Taip pat profesionalumas nereiškia, kad dalyvauja profesionalai ir dėl to sukuria profesionalų darbą. Tai labiau požiūris į darbą, kokybės klausimas.
SIGITA: Yra ir tam tikri intuityvūs dalykai. Matai ir jauti, ar grupė yra pakankamai stipri tęsti darbą toliau. Stebėjau, kaip „Dvi su puse minutės“ kūrybinė grupė ruošiasi pasirodymui ir smagu matyti, kaip jie susiklijavo, susibendravo mūsų projekto dėka. Tačiau buvo ir tokių, kurie projektą įvykdė, meno produktą sukūrė ir pasuko į skirtingas puses.
EVELINA: Taip pat svarbu, kad patys menininkai norėtų rodyti ir kurti. Tai tiesiog priklauso nuo abiejų pusių susitarimo ir bendradarbiavimo.
***
Paraiškos tarpdisciplininiam kultūrinio bendradrabiavimo projektui „Kolaboracijos´II“ gali būti teikiamos iki vasario 5 d. Atrinktieji dalyviai vienam mėnesiui susijungs bendram kūrybinio projekto vystymui profesionaliuose meno namuose „House of Puglu“, kur vėliau bus pristatyti publikai.
