Dvidešimtmetį švenčiantis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ nuo pat pradžių siekė kurti apykaitą tarp Lietuvos ir užsienio teatro scenų, ne tik atveždamas progresyvų šiuolaikinį teatrą į Lietuvą, bet ir kviesdamas užsienio teatro profesionalus pamatyti šalies scenos meno panoramą. Šiemet Lietuvos teatro vitrinoje bus pristatyta 10 pastarojo sezono spektaklių, kuriuos pasirinko prodiuserė Ana Ablamonova. Atsispirdama nuo festivalio užsienio programos padiktuotos temos „Žodis“, kuratorė sudarė vitrinos programą, kurios koncepcijos raktiniu žodžiu yra „kontekstai“. O juos plečiant vitrinos programa buvo praturtinta papildomais įvairaus formato renginiais. Lietuvos teatro vitrina vyks rugsėjo 20-24 dienomis Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir... Pravieniškėse.
Festivalio rengėjai siekia, kad „Sirenų“ lietuviška programa būtų ne tik platforma, kurioje užsienio scenų kuratoriai ieško įdomių menininkų ir spektaklių, bet ir šventė teatro bendruomenei bei savotiškas kokybės ženklas, leisiantis Lietuvos žiūrovams atrasti netikėtus, naujus scenos meno darbus.
Kasmet vitrinoje apsilanko apie 50-60 užsienio svečių - teatrų ir festivalių programų sudarytojai, kuratoriai, režisieriai, teatro kritikai, akademikai, kūrėjai. Įprastai „Sirenos“ sulaukia nemažai svečių iš kaimyninių šalių, tačiau kartu atvyksta scenos menų ekspertai ir iš tolimesnių kraštų. „Sirenose“ užsimezgę ryšiai ir pažintys skatina Lietuvos teatrų gastroles užsienyje - taip po praeitų metų vitrinos Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Dėdė Vania“ (rež. Tomi Janežičius) ne tik buvo apdovanotas komisijos, bet ir pakviestas į prestižinį ir vieną svarbiausių Europos teatro festivalių - „Wiener Festwochen“ (Austrija).
Tarptautinė žiuri ir „Sirenų“ apdovanojimai
Jubiliejinėje vitrinos programoje numatyti trys žiuri apdovanojimai, kurie yra skiriami spektakliui, asmeniui ar kūrybinei komandai. Prizas - muzikinis instrumentas tereminas, savo skleidžiamais garsais puikiai derantis su „sireniška“ dvasia. Skelbdama savo sprendimą, komisija įvardija, už ką tiksliai skiriamas vienas ar kitas apdovanojimas, taip pat pasidalija tekstu apie savo įspūdžius stebint visą Lietuvos teatro vitrinos programą. Žiuri verdiktas - itin svarbi vitrinos dalis, atskleidžianti, kaip Lietuvos teatro darbai atrodo tarptautiniame kontekste, kaip jie identifikuojanti, kokie kūrėjai, meniniai ieškojimai galbūt yra labiau vertinami užsienio profesionalų nei mūsų kritikų ar publikos.
Šiųmetės žiuri nariai - festivalio „Fast Forward“ meno vadovė ir kuratorė Charlotte Orti von Havranek (Vokietija), lenkų režisierius Łukaszas Twarkowskis - Lietuvos žiūrovams pažįstamas iš spektaklių „Lokis“ ir „Respublika“, Ewa Zembok - „Kutna Hora Performing Arts“ festivalio kuratorė ir teatro „Divadlo X10“ įkūrėja (Čekija), kultūros prodiuserė bei režisierė, Prancūzijos organizacijos ONDA (Office national de diffusion artistique) scenos menų kuratorė Geoliane Arab (Libanas) bei Hyde Hytti - TINFO - Suomijos teatro informacijos centro tarptautinių projektų prodiuseris.
Apdovanojimus laureatams skirs ne tik tarptautinė žiuri, bet ir žiūrovai, kurie „Sirenų“ partnerio LRT tinklalapyje rinks žiūroviškiausią spektaklį. Ką vitrinoje labiausiai vertina užsienio žiuri? Kas labiausiai patiko žiūrovams? Visiems atvira ir nemokama „Sirenų“ apdovanojimų šventė vyks rugsėjo 24 d., 21 val., klube „Opera Social House“.
Programa pagal kuratorę Aną Ablamonovą
„Sirenų“ Lietuvos vitrinoje gali dalyvauti spektakliai, sukurti pastarąjį sezoną Lietuvos scenose, t. y. juos pasirenkant neatsižvelgiama į kūrėjų tautybę ar pilietybę, o žiūrima į lokaciją, kurioje įvyksta premjera, ir į tai, kas ją prodiusuoja. Atrenkamų spektaklių skaičių nusprendžia ir programą suformuoja nepriklausomas kuratorius ar jų duetas. 2021 m. vitriną kuravo teatrologės Rimgailė Renevytė ir Ieva Tumanovičiūtė, 2022 m. - teatrologės Vlada Kalpokaitė ir Ramunė Balevičiūtė. Šiemet vitrinos programą sudarė daugiausiai su tarpdisciplininiais ir naujosios operos kūriniais dirbanti prodiuserė, „Operomanijos“ įkūrėja Ana Ablamonova.
Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrina visuomet veikia kaip platūs arba bent jau atsarginiai vartai į tarptautinę rinką daugeliui Lietuvos scenos meno kūrėjų. Atsižvelgiant į šią esminę vitrinos funkciją, suformuotą ilgametės festivalio patirties, ir buvo sudaryta 2022-2023 m. sezoną reprezentuojanti Lietuvos teatro vitrinos programa. Tikslinis šios programos žiūrovas - tai įsivaizduojamas užsienio kuratorius, atvykęs į „Sirenas“ iš Vidurio ar Vakarų Europos, ieškantis įdomaus, savito turinio, išskirtinės meninės kalbos, unikalių temų ir patirčių, intriguojančių kultūrinių kontekstų, kuriuos galėtų pristatyti savo kuruojamų festivalių programose.
Pastaruoju metu „Sirenų“ tarptautinė programa formuojama kaskart pasirenkant vis naują temą, - šis kriterijus nėra privalomas Lietuvos teatro vitrinai. Vis dėlto norėjosi nenutolti nuo šiųmetės „Sirenų“ temos „Žodis“ ir atrasti jos sąlyčio taškų su Lietuvos teatro vitrinoje pristatomu turiniu. Taip nuo „žodžių“ ir iš jų dėliojamų „tekstų“ atkeliaujame iki „kontekstų“ - jų gilesnio pažinimo, išsamesnio pristatymo reikalauja dažnas šiųmetės vitrinos kūrinys. Tai šalies kultūros, tradicijų, istorinių patirčių, dabarties visuomenės aktualijų ir net platesni literatūros klasikos kontekstai. Būtent dėl šios priežasties, norint praplėsti įsivaizduojamo tikslinio žiūrovo patirčių lauką, atskleisti ir supažindinti su įvairiais kontekstais, spektaklių programa yra įvilkta į juos lydinčių skirtingų formatų renginių rūbą.
Šiuo nedideliu Lietuvos teatro vitrinos kūrinių rinkiniu, sudėliotu iš daugiau kaip 70-ties visoje Lietuvoje matytų spektaklių, norisi atskleisti esmines Lietuvos teatro raidos tendencijas, dabartines plėtojimo kryptis, nubrėžiančias galimas ateities bendradarbiavimo strategijas. Manau, kad pastarąjį sezoną ryškesnes ir aktyvesnes (tiek fizines, tiek pilietines) pozicijas užėmė jaunosios kartos kūrėjai (ypač moterys), svarų vaidmenį atliko kviestiniai užsienio režisieriai (dažniausiai vidutinio ar vyresnio amžiaus vyrai). Tuo metu vyresnės kartos Lietuvos teatro korifėjai (iš esmės - vien vyrai) nėrė į savo ankstesnės kūrybos permąstymus arba kaip itin vertingi artefaktai įžengė į muziejų erdves (ir čia verta prisiminti ne tik „Meno forto“ transponavimą į LTMKM padalinį, bet ir Oskaro Koršunovo režisuotą parodą „Vilniaus pokeris“ MO muziejuje).
Nepamiršome ir Vilniaus 700 metų sukakties: 20 iš šių 700 priklauso ir „Sirenoms“. Tad vienas iš programos leitmotyvų yra dedikuotas Lietuvos sostinės kultūrinėms ir istorinėms patirtims. Laukia ir nedidelis lost & found fragmentas: vieną dieną „Sirenų“ karavanas pajudės Baltijos jūros link - šen bei ten stabtelės siūlydamas įdomias menines ir emocines patirtis.
Ir nors pagrindinis orientyras formuojant programą buvo įsivaizduojamas užsienio kuratorius iš skoningo Vidurio ar Vakarų Europos festivalio, vis dėlto džiaugčiausi, jeigu ir Lietuvos žiūrovai, kuriems visi šie spektakliai pavieniui yra prieinami ne festivalio kontekste, pasiryžtų sekti kuratorinės minties trajektorija ir sudalyvautų Lietuvos teatro vitrinos renginiuose. Nors rinkos dėsnių ir elementarios logistikos proza kiek pakoregavo įsivaizduojamos koncepcijos poeziją, džiaugiuosi, kad šiųmetė vitrina alsuoja įdomia kūryba, - neretai reflektuodama praeitį rezonuoja dabartį ir verčia rimtai susimąstyti apie artimos bei tolimos ateities perspektyvas.
Dvidešimtųjų „Sirenų“ atrinktas dešimtukas
Rugsėjo 20 d., Lietuvos teatro vitriną Jaunimo teatre atidarys spektaklis „Barbarai“ - tai trečiasis vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo pastatymas Lietuvoje. Prieš spektaklį žiūrovai bus kviečiami į diskusiją migracijos tema, o po darbo peržiūros - į „Barbarų“ aptarimą anglų kalba.
Antrąją festivalio dieną „Menų spaustuvėje“ išvysime režisieriaus Gedimino Rimeikos spektaklį „Gyvenimas - tai sapnas“ („Mokslo ir meno laboratorijos“ produkcija). Tą patį vakarą į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą žiūrovus pakvies Eglės Švedkauskaitės režisuotas spektaklis „Fossilia“ (prodiuseris LNDT). Po spektaklio vyks Eitvydo Doškaus filmo „Once upon a Vilnius“ peržiūra, kuri bus įgarsinta kompozitorių Vyginto Kisevičiaus ir Pauliaus Kilbausko gyvai atliekama muzika.
Rugsėjo 22 d., po rytinio pokalbio su vitrinos kuratore, svečius pasitiksime MO parodoje „Vilniaus pokeris“ (režisierius Oskaras Koršunovas). Po pietų „Menų spaustuvėje“ bus rodomas spektaklis „Puikus naujas kūnas“ (kūrėjai Arturas Bumšteinas ir Žygimantas Kudirka, prodiuseris „Operomanija“). Vakarą užbaigs režisieriaus Oliverio Frljićiaus spektaklis „Metamorfozė“ (prodiuseris LNDT). Po spektaklio Trakų Vokės dvare vyks „Sirenų“ atidarymo renginys ir „Garbanoto“ koncertas.
Rugsėjo 23 d. svečiai autobusu pajudės iš Vilniaus. Pirmoji stotelė bus Pravieniškių kalėjime, kur vyks neįprastas reginys - spektaklis „Vedami“ (dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, režisierius Mantas Jančiauskas, prodiuserė Erika Urbelevič, produkcija „Artscape“). Toliau žiūrovai aplankys Šiaulių dramos teatrą, kuriame vyks režisieriaus Nauberto Jasinsko spektaklis „Found Found Found“. Pakeliui į Šiaulius autobuse keleiviams bus rodomas Jono Meko 1976 metų dokumentinis filmas „Lost Lost Lost“, pratęsiantis ir atskleidžiantis „Found Found Found“ turinio kontekstus. Paskutinė kelionės stotelė - Klaipėdos dramos teatras ir Dmitrijaus Krymovo režisuotas „Fragmentas“.
Paskutinę vitrinos dieną Vilniuje žiūrovų lauks dar du spektakliai. Vilniaus teatre „Lėlė“ bus pristatytas režisierės ir lėlių teatro dailininkės Gintarės Radvilavičiūtės darbas „Pasirinkimas“. Vitriną uždarys Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Lauros Kutkaitės režisuotas spektaklis „Sirenų tyla“.
Vilniaus tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“.
Festivalio „Sirenos“ informacija
