Artūro Areimos teatras pristatė būsimą premjerą - postpolitinę porno satyrą „Antikristas“. Kovo 3, 4 d. Menų spaustuvėje įvyksiantis naujausias režisieriaus darbas komentuoja šiuolaikinį trumpizmą, žmogaus moralės normas besikeičiančioje visuomenėje, kvestionuoja tikėjimo ir pornografijos sąvokas. „Norime pasiūlyti pasižiūrėti į tai, kuo mes tikime šiandien. Šiandien pornografijos sąvoka atsiskleidžia visai kitame kontekste - tai nereiškia gašlaus lytinio akto demonstravimo viešai. Pornografija yra sumišimas, chaosas, jovalas, todėl baisiau už ją yra tik šiandienos, kurioje gyvename, atmetimas“, - teigia režisierius.
Nūdienos aktualijos tikėjimo kontekste
Pasak režisieriaus, tikėjimo sąvoka daugialypė: „Vieni gali tikėti į žmogų, kiti - į Dievą, kažkas tiki į meilę, tiki tikėjimu. Tai tarsi tam tikrų stabų garbinimas. Tikėjimas, mano supratimu, tai baimės perkėlimas kažkam, kas už mus išspręstų tai, ko patys negalime. Turim daug neišspręstų dalykų, todėl kuriame maldas, mantras ir tikime, kad tai turi padėti. Tai lygiai tas pats, kaip laukti, ar Putinas numes bombą, ar nenumes; Trumpas sumaišys kortas, ar nesumaišys. Tiesiog smagu kažkur perkelti savo mintis. Tačiau gaila, kad taip mes atitrūkstame nuo pačio žmogaus, į kurį žvelgiame kaip į nieko vertą, vienkartinę gamtos dalį - mandalos principu jis yra sukuriamas ir nubraukiamas.“
Artūro Areimos nuomone, žmonija bijo laikinumo: „Ji pati sukūrė laiko sąvoką, sukūrė kalendorių, įvardino metų laikus, todėl bijome, kai metai praeina. Reikia tiesiog pažvelgti į tai paprasčiau, susitaikyti su mirtimi - tada atsiras tikėjimas savimi, šalia esančiais žmonėmis, artimesnis santykis. Tada jau galėsime sakyti, jog nesuprantame tų, kurie, niekinę savo žmoną ir vaikus, po to nueina į bažnyčią, sukalba sumautą maldelę ir išeina jausdamiesi švarūs. Ką tai reiškia? Nei žmonai, nei vaikui tai nepanaikins psichologinio ir fizinio smurto sukeltų randų. Ką tada reiškia tikėjimas? Ar tai nereiškia tiesiog supaprastinimo? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome „Antikriste“.
Kontraversiškas jaunųjų kelias į teatrą
Naujausioje „Antikristo“ premjeroje vaidina jaunieji Vytauto Didžiojo universtieto studentai, žiūrovams jau pažįstami iš kitų Artūro Areimos darbų. Tačiau darbas su režisieriumi ir atviras kalbėjimas visuomenės nutylimomis temomis jauniesiems aktoriams nerimo nekelia.
„Šis spektaklio kūrimo procesas yra labai gyvas. O visa tai, ką darome scenoje, pornografija nepavadinčiau. Žmonės tai mato kasdien, tik nesuteikia pernelyg didelės svarbos, neišskiria kaip atskiro dalyko. Tik pamačius save teatre iš šono, kyla savisaugos instinktas ir norisi uždaryti duris - priimame tai kaip neigiamą, provokuojantį dalyką“ , - teigė aktorė Monika Poderytė.
„Nevykėlyje“ vaidinančio aktoriaus Valerijaus Kazlausko nuomone, viskas, kas netelpa į teatro normas, laikoma pornografija teatre: „Kelia juoką, kai žmonės atskiria du, tarytum visiškai skirtingus pasaulius - savo ir realų pasaulį, kuriame jie taip pat elgiasi patys, ir kai savo elgesio atspindžius išvysta scenoje - net jei tai ir masturbacija, ar bet kas, ką darome kiekvieną dieną“.
„Šis spektaklio kūrimo procesas nekelia klausimų, susijųsių su nepasitikėjimu savimi, darbu, ar režisieriumi. Tai kelia sąmoningus klausimus - ką tu darai, kodėl tai darai, ką tai reiškia šiandien ir ar tai yra reikalinga“, - dalinasi aktorė Giedrė Žaliauskaitė.
Su žiūrovu norėtų atsidurti nulinėje zonoje
Režisieriaus teigimu, reikėtų mažinti teatre vyraujančią ribą tarp kūrėjų ir žiūrovų. „Norėčiau, kad į teatrą rinktųsi įvairūs žmonės. Ne tik tie, kurie myli teatrą nuo 5-erių metų, kai pirmą kartą išvydo paršelį lėlių teatre ir kuris sugriovė jų vaizduotę. Norėčiau, kad į teatrą ateitų žmonės, kurie klausosi įvairios muzikos, domisi įvairiu šiuolaikiniu menu, skaito įvairią šiuolaikinę literatūrą. Man svarbus žmogus, suprantantis šių dienų kontekstą, turintis savo poziciją apie šiandieną, su kuriuo būtų galima diskutuoti. Domina žmogus, kuris norėtų praplėsti savo akiratį ir nebijotų nežinoti. Aš ir dabar nieko nežinau!“
Režisierius teigia nežinantis, koks turėtų būti teatras, todėl vis dar yra teatro paieškose: „Mane liūdina, kai ateini į teatrą ir pamatai, kad šitas žmogus labai seniai žino, koks turi būti teatras. Dažniausiai tai kartojasi, matai vyraujančius stereotipus, standartus. Todėl smagu matyti, kai žmonės nuoširdžiai daro, nuoširdžiai klysta. Manęs klausia - kodėl taip darai? Kodėl renkiesi jaunus aktorius? Juk su visiems žinomomis pavardėmis bilietus parduotum lengviau. Faktas! Bet kur toji energija? Kur toji klaidų jėga - ėjimas purvu, per vandenį, per upes? Tad ir su žiūrovu norėčiau atsidurti nulinėje zonoje ir tuomet pasikalbėti“.
„Mes esame labai padorūs ir kantrūs žiūrovai. Galima šį aplaistyti su šlanga ir jis priims normaliai, sakys, kad pajuokavo ir tik išėjęs pyks. Vietoje diskusija nevyksta. Noriu, kad sukiltų jausmai, vidiniai klausimai - kodėl tai matau, ką reikėtų padaryti, kad matyčiau kitaip. Norisi, kad atsirastų sąmoningumas“, - sakė Artūras Areima.
Spektaklio „Antikristas“ premjera - kovo 3, 4 d. Menų spaustuvėje. Režisierius Artūras Areima. Vaidina Andrius Mockus, Giedrė Žaliauskaitė, Monika Poderytė, Valerijus Kazlauskas.
