Po žiemos Menų spaustuvei atvėrus duris, režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Poliklinika” vėl ant operacinio stalo guldys nūdienos lietuvišką realybę. Keturi visus lietuviško nacionalinio charakterio simptomus atitinkantys asmenys: „urlaganė”, maniakas, alkoholikas ir „chameleonas” darnioje komandoje operuos susvetimėjimo, fanatizmo ir intoksikacijos auglius, negailestingai darkančius mūsų šalies organizmą.
Operacijos seansas atviras žiūrovams,- tačiau dalyvauti nerekomenduojama silpnų nervų ir teatro medikamentams alergiškiems asmenims. Spektaklis „Poliklinika”, kurį praeitais metais pristatė Agnius Jankevičius su keturiais aktoriais (spektaklyje vaidina Paulius Tamolė, Agnė Ramanauskaitė, Jonas Verseckas ir Tautvilas Gurevičius), paremtas pačių kūrėjų aplinkos stebėjimu, o ne literatūriniu tekstu. Tad čia gausu inkliuzų iš gyvenimo, verdančio daugiabučių kiemuose, rūsiuose, poliklinikose ir priešais televizoriaus ekraną.
Pasak režisieriaus, literatūrinio teksto atsisakyta sąmoningai – siekiant scenoje sukurti veidrodinį principą su realybe. Tuomet žiūrovas ne tik atpažįsta žmones, bet ir pradeda ieškoti giluminio motyvo, kodėl tas žmogus elgiasi taip, o ne kitaip. „O tai ir yra tikroji teatro prigimtis”, – teigia režisierius.
Dar gerokai iki krizės sukurto spektaklio scenovaizdis (autorė Laura Luišaitytė) – baltame fone nubrėžtas raudonas Lietuvos žemėlapio kontūras, kuriame – pagalbos telefonas 112 ir tiksinti bomba. Kol bomba vis dar tiksi, o Lietuvos teritorijoje sproginėja kultūros sostinei pakastos minos, „Poliklinikos” kūrėjai kviečia pasiskiepijus ironijos vakcina su humoru pažvelgti į savo šalies istoriją ir dabartinę situaciją.
Menų spaustuvės inf.
