Vasario 5 d. Juozo Miltinio dramos teatro scenoje atsivers Algirdo Latėno režisuotas „Aprengėjo“ pasaulis. Pjesės autorius - gausiai apdovanotas teatro kūrėjas, dramaturgas Ronaldas Harwoodas. Daugelis su juo jau esate susipažinę, mat jis ekranui adaptavo garsiojo filmo „Pianistas“, su Andrienu Brody, scenarijų. Tiesa, sakoma, kad ir jo „Aprengėjas“ yra realių įvykių adaptacija, nes kelerius metus Harwoodas dirbo Sero Donaldo Wolfito aprengėju Shakespeare´o trupėje Londone. Seras Wolfitas garsėjo Karaliaus Lyro vaidmeniu, taip pat buvo gerai žinomas ir kaip Volponė. Wolfito trupė viso Antrojo pasaulinio karo metu rengė spektaklius Londone. Kaip visa tai sutelpa viename ryškiausių Miltinio teatro artistų ir jo personaže? Atsakymas - pokalbyje su Albinu Kėleriu.
Apie ką, jūsų nuomone, kalba spektaklis „Aprengėjas“? Kaip jo pagrindinės temos siejasi su šia diena?
Ronaldas Harwoodas yra teatralas, dramaturgas, aktorius, jo pjesė „Aprengėjas“ - amžinai teisinga medžiaga, aktuali visais laikais. Pjesės veiksmas nukelia į Antrojo pasaulinio karo metų Angliją, kur skleidžiasi teatro gyvenimo užkulisiai. Algirdo Latėno spektaklis ruoštas Juozo Miltinio dramos teatro 80-mečiui paminėti. Spektaklis kalba apie teatrą bendrąją šio žodžio prasme: apie aktoriaus gyvenimą ir darbą, santykius scenoje ir už jos ribų. Tai - teatras teatre, pasakojimas apie gyvenimą nuolatiniame kelyje iš traukinio į traukinį, šalia dekoracijų ir šalto maisto, su nuolatiniu grimu ant veido ir kostiumais.
Pjesės ir spektaklio pavadinimas „Aprengėjas“ sufleruoja, jog čia pagrindinis personažas yra žmogus, kuris aprengia, pataria, padeda aktoriui pasiruošti scenai. Aprengėjas jaučia savo indėlio vertę, tačiau egzistuoja tik tol, kol egzistuoja aktorius. Nelikus aktoriaus - aprengėjas nebereikalingas.
Spektaklyje atlieku trupės vadovo / aktoriaus Sero vaidmenį. Trupė vaidina Williamo Shakespeare´o pjeses, o Seras atlieka visus pagrindinius vaidmenis: šiandien jis Ričardas, rytoj - Otelas, poryt - Lyras. Tai yra beprotiškas krūvis! Net būdamas pasiligojęs, ištiktas priepuolio, jis pabėga iš ligoninės, kad suvaidintų Karaliaus Lyro rolę, kuri taps paskutiniąja.
O kokie jūsų paties sukurti vaidmenys gyvenime paliko didžiausią įspūdį?
Teatre vaidmenų sukūriau daugiau kaip šimtą, bet atsakydamas į jūsų klausimą, kurie man reikšmingesni, galiu pasakyti, kad užtektų vienos rankos pirštų juos išvardyti. Visada prisiminsiu Juozo Miltinio režisuotą Beno Jonsono komediją „Volponė“, tuomet Volponę vaidino Miltinis, o aš vaidinau jo tarną Moską. Šis spektaklis įsiminė, nes buvo vienas pirmųjų Didžiojoje scenoje, į jį buvau įmestas kaip kačiukas į vandenį ir stebėtas: išplauksiu ar ne. Tuomet man, aštuoniolikmečiui, tai buvo nuostabi pamoka. O dabartiniame Aido Giniočio „Volponės“ pastatyme, Volponę vaidinu aš.
Kiek aktoriaus kūrybinės sėkmės ir gerų vaidmenų nulemia scenos partneris?
Labai daug. Geras partneris yra didžiulė laimė. Kuo toliau, tuo labiau tą suprantu. Geras partneris man yra būtinas. Aktorinį meistriškumą man dėstę Juozas Miltinis ir Vaclovas Blėdis mokė, kad: „ne tu, o tavo partneris yra pagrindinis personažas, jūs vienas nuo kito priklausote“. Jei taip pat mąsto ir partneris, tuomet susikalbama, vyksta dialogas. Geras partneris yra prielaida, kad pavyktų ir tavo vaidmuo.
Kas yra didžiausia teatro paslaptis?
Aš apie teatrą nieko nežinau, išskyrus tai, kad spektaklio pradžioje uždanga atsidaro, spektakliui pasibaigus - užsidaro, visa kita yra paslaptis. Ir apskritai, neverta apie tai kalbėti. Niekas negimė iš protingų kalbų. Tiesa yra labai paprasta - pavyksta spektaklis arba ne, pavyksta vaidmuo arba ne. Ir viskas. Kodėl? Paslaptis.
Ar turite savąją pasiruošimo prieš spektaklį rutiną?
Turiu, bet tai yra išskirtinis ingredientas, kurį kiekvienas virtuvės šefas slepia. Teatras - ne televizijoje vykstantys kulinariniai šou, kuomet atskleidžiamas visas gamybos procesas. Svarbu rezultatas, visada stengiuosi, kad jis būtų kuo geresnis.
Kalbino Dovilė Jadzevičiūtė
Juozo Miltinio dramos teatro informacija
