Lapkričio 13 ir 14 dienomis Lietuvos ir užsienio baleto gerbėjai rinksis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) į šokio spektaklių triptiko „Ugnis viduje“ premjerą, sujungsiančią trijų pasaulyje pripažintų choreografų – Alexanderio Ekmano, Annabelle Lopez Ochoa ir Marco Goecke’ės – kūrybą. Du kūriniai Klaipėdos scenoje bus pristatyti pirmą kartą, o juos atliks atsinaujinusi ir išaugusi teatro baleto trupė.
Ambicingas projektas
„Jau vien šių trijų choreografų vardai pasako viską. Pasaulyje nėra daug teatrų, galinčių vieno vakaro metu pristatyti visų jų kūrinius“, – spaudos konferencijoje kalbėjo naujasis KVMT baleto meno vadovas Gianvito Attimonelli. Prieš tris mėnesius pradėjęs vadovauti KVMT baleto trupei, jis jau spėjo įsitikinti jos galimybėmis ir užsibrėžti ambicingus tikslus. „Ugnis viduje“ – ypač svarbi premjera, nes tai pirmasis didelis pastatymas, prie kurio įgyvendinimo jis prisidėjo jau kaip baleto meno vadovas.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė pasidžiaugė šiuo ambicingu projektu ir teigė, kad didžiuojasi teatro komanda, kurios dėka „pasaulio scenose rodomi kūriniai, taip pat kokybiškai ir profesionaliai reprezentuojami ir mūsų teatre“.
Jai antrino ir trupės meno vadovas, teigdamas, kad „įgyvendinti tokį ambicingą projektą, reikia ne tik finansinių galimybių, bet ir profesionalios trupės, pajėgios pristatyti labai skirtingas savo plastika, o ir fiziškai sudėtingas kompozicijas.“ Nemažas išbandymas laukia ir techninės teatro komandos, turėsiančios per vieną vakarą scenoje paruošti tris skirtingus spektaklius.
Atgims naujai
Pirmą kartą Lietuvoje viešinti belgų ir kolumbiečių kilmės choreografė Annabelle Lopez Ochoa pristatys savo kūrinio „Mammatus“ premjerą. Prieš 11 metų trupei „Joffrey ballet“ Čikagoje, JAV, pastatytą kompoziciją įkvėpė Michaelo Gordono muzika ir noras kalbėti apie gamtą, klimatą, žmogaus santykį su aplinka. Todėl ir scenoje žiūrovai išvys dvylika juodais paukščiais virstančių šokėjų. Nuo ko jie ginasi ir ką siekia apsaugoti, choreografė palieka spręsti žiūrovams.
Sugrįžimas prie šios choreografijos pačiai autorei yra labai įdomus, nes kita trupė ir erdvė suteikia progą į savo darbą pažvelgti iš naujo. Klaipėdoje choreografę maloniai nustebino KVMT šokėjų įvairovė: jų individualumas, skirtingos fizinės galimybės ir savitas judėjimas suteikia darbui įdomumo. Choreografė nesiekia visų suvienodinti – jai kur kas svarbiau, kaip skirtingi žmonės geba veikti drauge. Pasaulyje paklausių choreografų darbus kitose trupėse neretai atkuria jų asistentai, todėl Klaipėdos šokėjams galimybė dirbti su pačia kūrėja yra ypač vertinga.
Kalbėdama apie savo kūrybą, A. Lopez Ochoa prisipažino nemėgstanti būti siejama su vienu choreografiniu stiliumi. Per daugiau kaip du dešimtmečius trunkančią karjerą, ji yra sukūrusi per šimtą šokio kompozicijų, spektaklių ir šokio filmų, tačiau pirmiausia save pristato kaip istorijų pasakotoją.
Jos kūryboje jau atgijo Fridos Kahlo, Coco Chanel ir kitų žinomų moterų gyvenimo istorijos. Netrukus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji kurs spektaklį „Dama su kamelijomis“. Tačiau choreografė pasakos ne knygos siužetą, o moters, įkvėpusios rašytoją, gyvenimą. Kitas choreografės sumanymas – Niujorke planuojamas spektaklis „Don Q“, įkvėptas Don Kichoto istorijos. Tačiau ir šį kartą ji ketina ieškoti kitokio požiūrio į gerai žinomą literatūros kūrinį. Menininkę domina riba tarp kūrybiškumo ir pamišimo, visuomenės požiūris į žmones, kurie pasaulį mato kitaip. „Kas iš tiesų yra pamišęs – tas, kuris mato tai, ko nematome mes, ar mes, kurie neleidžiame jiems būti savimi?“, – svarsto choreografė.
Marco Goecke’ės šokio kalboje svarbus kiekvienas judesys
Vokiečių choreografo Marco Goecke’ės duetą „Nachtmerrie“ Klaipėdoje rengia jo asistentė, buvusi „Nederlands Dans Theater“ šokėja Madoka Kariya. Klaipėdiečiams ji pažįstama iš pernai KVMT vykusio Baleto GALA vakaro, kurio metu pristatė dvi choreografines kompozicijas.
Anot jos, M. Goecke’ės choreografija išsiskiria greitais, kone aštriais judesiais, tikslumu ir sudėtinga koordinacija, tokia savita, kad ją galima atpažinti vos iš kelių judesių. Šokėjams tenka išmokti neįprastus judesių derinius, išlaikyti ritmą. „Man labai svarbu, kad šokėjai ne tik atliktų judesius, bet ir į juos sudėtų savo emocijas“, – aiškina M. Kariya. Rinkdamasi „Nachtmerrie“ atlikėjus ji ieškojo ne vien techniškai stiprių šokėjų. Svarbu buvo atrasti žmones, kurie gebėtų atsiverti, parodyti savo asmenybę, nebijotų scenoje būti pažeidžiami.
Pirmą kartą su Klaipėdos artistais M. Kariya susitiko rugsėjį. Per septynias intensyvaus darbo dienas teko išrinkti tinkamiausius ir pradėti mokytis sudėtingą choreografiją. Nors „Nachtmerrie“ yra duetas, jį rengia kelios sudėtys šokėjų, todėl asistentė dirba su šešiais artistais, kurie M. Kariyą maloniai nustebino savo darbštumu, atvirumu pastaboms ir noru mokytis. Menininkė džiaugėsi, kad repeticijose pavyko sukurti gerą atmosferą. Pasak jos, šokėjui svarbu jaustis pakankamai saugiai, kad galėtų klysti, bandyti iš naujo ir ieškoti savosios išraiškos.
M. Kariya teigia, kad jai pačiai vis dar labai svarbu mokytis. Net ir sukaupus didelę sceninę patirtį, kiekvienas susitikimas su kitu kūrėju gali atverti naujų galimybių. Šį požiūrį ji stengiasi perduoti ir šokėjams, su kuriais dirba. Prieš porą metų pati baigusi darbą „Nederlands Dans Theater“ trupėje, šiandien M. Karyia tęsia savarankišką meninę veiklą, dalyvauja įvairiuose šokio projektuose, bendradarbiauja su choreografais. Viena naujausių jos iniciatyvų – Japonijoje kuriama platforma „Dance to connect“, kurios tikslas – suartinti Japonijos ir Europos šokėjus, choreografus bei kitų meno sričių kūrėjus.
Į Klaipėdą veržiasi šokėjai iš viso pasaulio
G. Attimonelli į Klaipėdą atvyko turėdamas tikslą – auginti trupę, plėsti jos repertuarą ir suteikti artistams galimybių dirbti su garsiais choreografais. Šiandien KVMT baleto trupėje šoka 26 artistai. Tokio didelio kolektyvo teatras iki šiol neturėjo. Neseniai prie jo prisijungė šeši nauji šokėjai, atvykę iš įvairių pasaulio šalių, tarp jų – Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Pietų Korėjos ir kt. Neseniai surengta atranka sulaukė daugiau kaip 400 paraiškų. G. Attimonelli džiaugėsi, kad daug jaunų, talentingų ir motyvuotų šokėjų nori dirbti būtent Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.
Didesnė trupė atveria ir daugiau repertuaro galimybių. Baleto meno vadovas norėtų Klaipėdoje pristatyti ne tik žymiausių šiuolaikinių choreografų kūrinius, bet ir daugiau klasikinio baleto pastatymų, kuriems reikia gausesnio atlikėjų kolektyvo. Jį ypač džiugina jaunų šokėjų noras tobulėti. Skirtingos mokyklos, kultūros ir patirtys suteikia trupei daugiau galimybių.
Spaudos konferencijos pabaigoje G. Attimonelli sakė, kad prieš atvykdamas į Lietuvą jis aštuoniolika metų dirbo Čekijoje, Ostravoje, tad gyvenimas prie jūros jam tapo maloniu pokyčiu. „Turime jūrą, gražų teatrą, puikius šokėjus. Ko daugiau galėčiau norėti?“, – šypsosi G. Attimonelli.
Lapkričio 13 ir 14 dienomis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ žiūrovai išvys dvi premjeras – A. Lopez Ochoa „Mammatus“ ir M. Goecke’ės „Nachtmerrie“. Jas papildys A. Ekmano „Kaktusai“, Klaipėdoje pirmą kartą pristatyti 2023 m. ir jau spėję pelnyti publikos simpatijas.
KVMT informacija
