Spalio 9 dieną, Akureirio teatre, Islandijoje, įvyko spektaklio pagal lietuvių dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę „NT Drama“ premjera. Režisieriaus Adolfo Smári Unnarssono pastatymas sulaukė teigiamos publikos reakcijos ir atskleidė, kad kūrinyje nagrinėjamos būsto prieinamumo bei kapitalizmo temos aktualios ne tik Lietuvoje. Viešnagės metu dramaturgė Reikjavike taip pat pristatė poezijos rinkinį „Lūpų tapetai“ ir vedė kūrybinio rašymo dirbtuves.
Pasak Gabrielės Labanauskaitės, „NT Drama“ premjera praėjo itin sėkmingai – žiūrovai ne tik juokėsi, tačiau kartu atpažino ir rimtesnį pjesės sluoksnį. Po humoru slypi kapitalizmo kritika: būstas, vienas esminių žmogaus gyvenimo pagrindų, vis labiau tampa sunkiai įperkama svajone. „Iš pradžių maniau, kad Islandijoje ši tema galbūt nėra tokia svarbi kaip Lietuvoje. Tačiau paaiškėjo, kad būsto prieinamumas ir augančios nekilnojamojo turto kainos aktualios ir islandams. Tai parodo, kad nors gyvename skirtingose šalyse, susiduriame su labai panašiomis problemomis“, – pasakoja dramaturgė.
Islandijoje pristatyta pjesė jau sulaukė dėmesio ir kitose šalyse – ji laimėjo tarptautinį „Grand Prix“ pjesių festivalio konkurse Heidelberge, Vokietijoje. Dramaturgės teigimu, skirtingų šalių publika kūrinyje atpažįsta savas patirtis, o tai patvirtina, kad net iš pirmo žvilgsnio labai specifiniame socialiniame kontekste gimusi istorija gali peržengti valstybių sienas. „Anksčiau nebūčiau pagalvojusi, kad per lietuvišką pjesę pavyks prabilti ir apie Islandijos žmonėms rūpimus dalykus. Tai parodo, kad nors gyvename skirtingose šalyse, susiduriame su labai panašiomis problemomis“, – dalijasi Gabrielė.
Lietuviška poezija – Reikjavike
Viešnagės Islandijoje metu G. Labanauskaitė taip pat pristatė savo naujausią poezijos rinkinį „Lūpų tapetai“. Reikjaviko Mengi centre vykusiame renginyje eilėraščiai skambėjo lietuvių ir anglų kalbomis. „Skaičiau eilėraščius ir lietuviškai, ir angliškai. Susirinko įvairių tautybių žmonės: buvo ir islandų, nesuprantančių lietuviškai, ir Islandijoje gyvenančių lietuvių. Svarbu, kad klausytojai galėjo išgirsti poeziją originalo kalba ir kartu susipažinti su jos vertimais, leidžiančiais geriau suprasti tekstų prasmę“, – teigia rašytoja. Gabrielė ten pat vedė ir kūrybinio rašymo dirbtuves, kurios buvo skirtos Orlandos temai. Šią Virginios Woolf įkvėptą tyrimą autorė plėtojo jau Lietuvoje, gavusi Lietuvos kultūros tarybos individualią menininkės stipendiją pjesei tuo pačiu pavadinimu sukurti.
G. Labanauskaitė pabrėžia, kad ši viešnagė buvo svarbi ne tik dėl galimybės pristatyti savo kūrybą, bet ir dėl užmegztų profesinių ryšių bei susitikimų su Islandijos kultūros bendruomene. Dramaturgę įkvėpė šios šalies dėmesys literatūrai, kalbai ir kultūriniam savitumui. „Islandija yra puikus pavyzdys, kad net jei tavo kalba šneka nedidelė dalis pasaulio žmonių, ją galima puoselėti, saugoti ir skleisti už savo šalies ribų“, – sako dramaturgė, tikėdamasi, kad užsimezgę ryšiai paskatins tolesnį Lietuvos ir Islandijos kultūrinį bendradarbiavimą. „Per šią savaitę patyriau daugybę gražių akimirkų ir nuoširdaus bendravimo. Nors nuo namų skiria maždaug penkių valandų skrydis, Islandijoje tikrai jaučiausi kaip namuose“, – dalijasi Gabrielė.
„Iš tylos“ informacija
