Spektaklis kvies permąstyti, kiek mūsų visuomenėje „žiurkiškumo“

2025-04-29 menufaktura.lt
Spektaklio „Žiurkės“ kūrėjai (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, 2025). Fotomontažas iš VMT archyvo
Spektaklio „Žiurkės“ kūrėjai (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, 2025). Fotomontažas iš VMT archyvo

aA

Vilniaus mažasis teatras (VMT) šį pavasarį dosnus premjerų. Paskutinį balandžio savaitgalį pristatytas Oskaro Koršunovo režisuotas „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, o jau gegužės 14–15 d. į premjerinius spektaklius kvies jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus „Žiurkės“. Pagal Nobelio premijos laureato Gerharto Hauptmanno žymiausią pjesę pastatytas spektaklis kalba apie tai, kas vienodai aktualu XX a. pradžios Berlyne ir mūsų dienomis – moterų padėtį, socialinę atskirtį ir drastiškus sprendimus, kuriems ryžtamasi, siekiant prisitaikyti ar net išgyventi.

A. Gornatkevičius, 2020 m. baigęs teatro režisūros magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jau spėjo sukurti ne vieną spektaklį įvairiuose Lietuvos teatruose. Sutapimas, kad pirmąją šio pavasario premjerą VMT pristatęs O. Koršunovas dar 1998 m. pastatė pjesę „Roberto Zucco“, o A. Gornatkevičius šį Bernardʼo-Marie Kolteso kūrinį į sceną perkėlė lygiai po dešimtmečio – 2018 m. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre.

Šįsyk jaunas režisierius atsigręžia į Nobelio literatūros premijos laureato G. Hauptmanno kūrybą – žymiausią jo pjesę „Žiurkės“ (iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas). Tai yra antrasis jo susitikimas su šio nobelisto kūryba – 2017 m., pagal jo pjesę „Vieniši žmonės“, Vilniaus senajame teatre A. Gornatkevičius pastatė spektaklį „Vieniši“.

Pjesėje „Žiurkės“ Hauptmannas nukelia į XX a. pradžios Berlyną, kur klostosi istorija, paties rašytojo įvardyta tragikomedija. Jos centre – dvi moterys, tuometinės visuomenės socialinių standartų ir netikėtų aplinkybių pastūmėjamos žengti radikalius žingsnius. G. Hauptmannas atidžiai kuria veikėjų psichologinius portretus, jautriai tyrinėja socialines problemas. Jis vienas pirmųjų savo amžininkus kvietė atsimerkti ir suvokti, kokie skirtingi žmonės sudaro visuomenę – tai ne tik turtingi ir sėkmės lydimi, bet ir skurdžiai, nelaimėliai.

A. Gornatkevičius spektaklio idėją pagal šį kūrinį brandino kelerius metus, o realizuoti savąją versiją scenoje galėjo 2024 m. tapęs VMT organizuojamo konkurso „DramaTest Residency“ nugalėtoju. Pasak režisieriaus, tai, apie ką Hauptmannas rašė daugiau kaip prieš šimtmetį, tebėra aktualu iki šiol – socialinės žirklės tebeegzistuoja, galios žaidimai žaidžiami, tik geriau maskuojami, o primetamų vaidmenų spaudimas ir kūno autonomijos – ypač moterų – problema išlieka aktualūs. Kaip teigia A. Gornatkevičius, VMT scenoje veiksmas vyksta savotiškoje belaikėje erdvėje. Tai būdas parodyti, jog istorija galėjo vykti tiek prieš šimtą metų, tiek dabar – svarbu ne laikmetis, o pasikartojimas. Tiesa, pjesės kalba kiek atnaujinta, o veikėjų drabužiai primena dabartinius.

Pagrindines spektaklio veikėjas tragiškai sieja jų abiejų juntamas visuomenės spaudimas, lūkesčiai ir karštligiškas noras juos išpildyti. Besilaukianti paauglė Paulina (aktorė Greta Bendžė) tėvų išvaroma iš namų, ją globoti imasi ponia Jon (aktorė Indrė Patkauskaitė), turinti kėslų pagrobti gimsiantį vaikelį ir taip realizuoti idealios šeimos viziją. Nors pati istorija tragiška, joje netrūksta ir komedijos elementų – farso, utriravimo, komiškų veikėjų. Būtent todėl pats Hauptmannas vadino ją tragikomedija.

O kuo čia dėtos žiurkės? Anot A. Gornatkevičiaus, nobelistui Hauptmannui žiurkės leidžia prabilti apie vidinę švarą. Viena vertus, jos yra labai socialios būtybės, taip pat kaip ir žmonės. Tačiau pritrūkusios maisto, žiurkės gali pradėti ėsti viena kitą. Tad ir žmonių visuomenėje žiurkiškumas – vienas kito „valgymas“ – gali pabusti labai greitai. Tai įvyksta suprekinus žmogiškus santykius, vienam kitą traktuojant kaip daiktus, niekinant atsidūrusius ant žemesnio socialinio laiptelio. Toks žiurkiškumas galėjo išryškėti tiek XX a. pradžioje, tiek ir mūsų laikais. A. Gornatkevičius savo pastatymu kviečia žiūrovą mąstyti apie ydingą žmogaus prigimtį ir galimybę ją įveikti. Ar įmanoma sustabdyti žmogiškumo pamatus griaunantį žiurkiškumą?

Spektaklio kūrybinė grupė: režisierius Augustas Gornatkevičius, dramaturgė Sigita Ivaškaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Simona Davlidovičiūtė, kompozitorė Jūra Elena Šedytė, šviesų dailininkas Julius Kuršys. Vaidina: Indrė Patkauskaitė, Daumantas Ciunis, Greta Bendžė, Saulius Ambrozaitis, Mantas Bendžius, Ilona Kvietkutė, Tomas Stirna, Agnė Šataitė, Arvydas Dapšys, Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva, Vilma Raubaitė.

Režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus spektaklis „Žiurkės“ pagal Nobelio premijos laureato Gerharto Hauptmanno pjesę. Dviejų dalių tragikomedija. Trukmė – 3 val. (su pertrauka). Premjera Vilniaus mažajame teatre, gegužės 1415 d.

VMT informacija

Anonsai