Vasario 9 d., 19 val., „Menų spaustuvėje“ (Vilniuje) bus rodomas šiuo metu Nyderlanduose gyvenančio choreografo Luko Karvelio šokio spektaklis „Kur krantas“. Tai išskirtinis solo kūrinys, atliekamas jaunos ir itin talentingos šiuolaikinio šokio šokėjos Dominykos Markevičiūtės. Spektaklis jau buvo pristatytas prestižinėse Europos scenose, o dabar jis sugrįžta į Vilnių. Apie šį kūrinį ir patirtis gastrolių metu pasikalbėjome su pačia Dominyka.
Kaip jauteisi gavusi pasiūlymą iš choreografo Luko Karvelio sukurti tau solo spektaklį dar studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metais?
Kai Lukas pasiūlė kartu vykti į pirmą kūrybinę rezidenciją Baisogaloje, labai nudžiugau, nes visiškai to nesitikėjau. Akademijoje jis buvo mano dėstytojas, o aš – tik trečio kurso studentė; tai nėra įprasta mūsų profesiniame lauke. Lukas mane visada žavėjo savo virtuozišku judėjimu, o jo pamokos – įkvėpdavo. Dar prieš studijas lėkdavau į visus jo seminarus! Gavusi pasiūlymą jaučiausi laiminga ir pastebėta, bet kartu ir jaudinausi dėl būsimo kūrybinio proceso.
Spektaklyje esi viena scenoje. Ar šokdama solo jautiesi vieniša?
Tikrai ne. Žiūrovai, erdvė, garsas, šviesa ir juos valdantys žmonės yra kartu su manimi, todėl niekada nesijaučiu viena. Gal nebent tada, kai repetuoju visiškai viena salėje – tuomet kartais apima jausmas, kad jau pabodo bendrauti tik su savimi. Bet kai prisimenu, jog ruošiuosi susitikimui su daugybe akių, vienatvė iškart pranyksta.
Su šiuo spektakliu keliavote po įvairias Europos scenas. Koks jausmas vėl grįžti „namo“, į Vilnių?
Esu be galo dėkinga už galimybę su šiuo kūriniu keliauti! Kai dabar pažvelgiu atgal, suprantu, kad tai buvo svajonė, apie kurią net nedrįsau svajoti. Džiaugiuosi, kad po devynių mėnesių pertraukos spektaklis sugrįžta į Vilnių. Per šį laiką kūrinys keitėsi, brendo, o aš pati su juo „apsipratau“. Kiekvienas pasirodymas būna kitoks, todėl labai smalsu, kaip jausiuosi šį kartą. Didžiausias skirtumas pasirodant Vilniuje – čia bus daug artimų žmonių, o jiems šokti visada jautriau.
Ar gali pasidalyti kokiomis nors netikėtomis situacijomis iš gastrolių ar kūrybinio proceso?
Vieną kartą spektaklio pradžioje, stovėdama užkulisiuose ir laukdama ženklo pasirodyti scenoje, neišgirdau muzikos, todėl neatėjau į sceną laiku, o šviesų dailininkui Povilui Laurinaičiui teko suktis iš situacijos ir improvizuoti su šviesomis! O šiaip, kūrybinio proceso metu plyšo ne viena kelnių ar džemperio kišenė. Rodydami spektaklį nemažai juokėmės iš mažų dalykų, klaidų, fotografų pagautų juokingų kadrų ar tarpusavio nesusikalbėjimų. Juokas tikrai suteikia laisvės procese, reikalaujančiame nemažai pastangų.
Kodėl verta pamatyti šį spektaklį?
„Kur krantas“ – tai intymus, jautrus ir dinamiškas šokio pasakojimas. Spektaklio atspirties taškas – Jūratės ir Kastyčio legenda, Tačiau Lukas siūlo naują jos interpretaciją kaip Jūratės istoriją. Spektaklis tyrinėja vienatvę išgyvenančio individo transformaciją balansuojant tarp laisvės bei suvaržymo, kūno ribotumo ir vaizduotės takumo. Jis kviečia stebėtojus patirti ne tik vizualinį grožį, bet ir pajusti vidinius judesio niuansus, erdvės ir kūno dialogą. Kiekvienas pasirodymas yra vis kitoks, todėl ir Vilniuje žiūrovų laukia unikali patirtis.
Bilietus platina: Bilietai.lt.
Šokio spektaklį prodiusuoja nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“.
„Be kompanijos“ informacija
