Rugsėjo 13, 14 ir 15 dienomis, Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) įvyks tarptautinė, Afrikos ir Europos žemynus jungiančio kultūrinių mainų projekto „Deconfining“, premjera „Atidaryk duris“ pagal dramaturgo iš Burkina Faso Aristidės Tarnagdos pjesę „Silmiga“, kurią režisuoja jaunosios kartos režisierius Justinas Vinciūnas. Ši premjera – sąlyčio taškų tarp dviejų tolimų kultūrų paieškos rezultatas, vedantis žiūrovą ieškoti šviesos ribinėse situacijose ir keliantis klausimą: ar galime iki galo suprasti kitą?
Nacionalinis Kauno dramos teatras Kūrybiškos Europos bendradarbiavimo projekto „Deconfining“ (liet. išsilaisvinimas), kuriančio naujus kultūrinius ryšius tarp Europos ir Afrikos, dalimi yra nuo 2022 metų. Projekte dalyvauja daugiau nei 250 menininkų, 2500 kultūros organizacijų atstovų, 400 šalių iš dviejų žemynų ir daugiau nei 30 šalių dirba kartu, kad sukurtų įtraukią Europos ir Afrikos bendradarbiavimo platformą, kuri vėliau bus išplėsta ir į kitus pasaulio regionus. Nacionalinio Kauno dramos teatro partneriai iš Afrikos žemyno yra scenos menų festivalis „Les Récréatrales“ (Uagadugu, Burkina Fasas) bei „RAW Material Company“ (Dakaras, Senegalas). Iki 2026 metų liepos mėnesio truksianti kūrybinė jungtis bus vainikuota jau minėta teatro premjera ir multivaizdine instaliacija, dedikuota avangardinio kino kūrėjo, lietuvio Jono Meko (1924–2019) ir Afrikos kino pradininko, rašytojo bei režisieriaus iš Senegalo Ousmanės Sembènė (1923–2007) įamžinimui.
Kelias į spektaklio premjerą buvo pradėtas keturiems Lietuvos ir Afrikos autoriams kuriant tekstus. Rašymo etape dalyvavo jaunosios kartos rašytojai Kibsa Anthonyʼis Ouedraogo, Laura Sheilla Inangoma, Greta Ambrazaitė-Norkūnė ir Teodora Marija Grigaitė. Autoriai per diskusijas, minčių žemėlapius, paskaitas ir dirbtuves brandino tekstus apie pandemijos ir postpandemijos patirtis savo šalyse, išorinius ir vidinius apribojimus šiuolaikiniame pasaulyje bei išsilaisvinimo utopijas, ieškodami bendrų vaizdinių, raktažodžių ir pasakojimų, bendrų savo kartos svajonių, kurios nusidriektų per Europos ir Afrikos žemynus.
Atsispirdamas nuo sukurtų tekstų, kuriuos galima perskaityti ir išklausyti lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, galutinę pjesę parašė dramaturgas Aristidė Tarnagda iš Burkina Faso. Tarnagda yra plačiai pripažintas Afrikos teatro menininkas, dramaturgas ir režisierius, festivalio „Les Récréatrales“ vadovas, ne kartą dirbęs frankofoniškose Europos šalyse. Jo pjesės 2013 ir 2017 m. buvo pristatytos Avinjono festivalyje, 2019 m. Vitry prie Senos teatre Théâtre Jean Vilar įvyko jo režisuoto spektaklio premjera ir kt.
Pirmą kartą kurdamas Lietuvai, dramaturgas Tarnagda akcentavo, kad norėjo sukurti universalią pjesę „Silmiga“ (liet. „Svetimas“), kuri paliestų kitos kultūros kūrėjus ir žiūrovus. „Tai bendražmogiška istorija, galinti skambėti bet kur. Mano šalyje, Burkina Fase, žmonės netenka savo žemės – vaikai, šeimos yra perkeliamos, priverstinai perkraustomos. Tai vyksta ir Ukrainoje. Kilus karui, ukrainiečiai turėjo palikti savo namus. Tai – atpažįstamumas. Mano pjesėje kalbama apie jaunuolį, kuris yra įvaikinamas, o vėliau tampa svetimas. Tai savotiška Antigonės mito versija“ , – teigia dramaturgas.
Pjesė kviečia atverti duris diskusijai apie tai, kaip mes priimame svetimus žmones, ar tikrai įmanoma suprasti kitą ir kaip bendražmogiškumas gali greitai sunykti. „Atidaryk duris“ režisierius Justinas Vinciūnas kviečia į rimtą dramą, – kurioje kaimą puldinėja teroristai, o įvaikintas berniukas vietinių akyse tampa svetimas, keliantis grėsmę kaimo bendruomenei, – pažvelgti šiek tiek lengvesnėmis spalvomis. Režisierius kelia klausimus, kaip žmogui tvarkytis su be galo sunkiomis patirtimis, kaip traumos paveikia žmogų ir kaip galima išlaikyti viltį, kai gyvenimas tampa per sunkus? Kaip žiaurume atrasti grožį? Nors Tarnagdos drama reikalauja rimto emocinio turinio, kūrybinė komanda siekia žaismingumo, kurį svarbu pajusti akistatoje su žiauria realybe, ir kviečia kartu ieškoti šviesos.
Prie spektaklio gimimo prisidėjo dar vienas menininkas iš Afrikos – scenografas Boubacaras Souley Salifou, pasiūlęs scenografijos koncepciją. Ją įgyvendino kostiumų dailininkė ir scenografijos bendraautorė Patricija Vytytė. Pasak dailininkės, nors projektas kilęs iš Afrikos, dykumų kopų spektaklyje žiūrovas neišvys, veikiau turės galimybę pasinerti į vaiko, išgyvenančio žiaurią realybę, sapną. Jame persipins ir skausmas, ir vaikiško pasaulio grožis, dings visa už teatro durų likusi realybė. Norėdama panaikinti realaus laiko ar vietos nuorodas, kūrėja scenoje ir kostiumuose išnaudoja koloritą – subtilias Afrikos peizažo įkvėptas spalvas. Ilgoji salė, kur vyksta spektaklis, diktuoja savo estetiką, emocinę kelionę realybėje, kuri persipina su sapnu.
Muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Mantas Mockus, šviesas – Vladimiras Šerstabojevas. Pjesę iš prancūzų kalbos vertė Vytas Kraujelis. Vaidina Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai: Eglė Mikulionytė, Sigitas Šidlauskas, Kęstutis Povilaitis, Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis.
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos, Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos.
Rugsėjo 14 d., Ilgojoje salėje po premjeros vyks diskusija „Afrikos kultūra. Kaip mes ją pažįstame?“ su menotyrininke, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytoja, Afrikos studijų tyrėja dr. Karina Simonson.
NKDT informacija
