Pojūčių spektaklis „Anykščių šilelio takais“ sukurtas pagal Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“; jame gilinamasi į aktualų gamtos ir joje egzistuojančios gyvybės ryšį, nagrinėjamos miškų kirtimo, besikeičiančio klimato ir žmogaus santykio su gamta temos. Žiūrovams spektaklyje yra uždengiamos akys, tokiu būdu siekiant suaktyvinti jų lytėjimo, uoslės ir klausos pojūčius, kurie padeda kitaip išgyventi miško istoriją, pasivaikščioti savo fantazijos sukurtame Anykščių šilelyje bei permąstyti žmogaus ir gamtos ryšį.
Šis spektaklis tarsi terapija ar meditacijos forma, kurios metu keliaujama šilo takais, kvėpuojant natūraliais medžių ir samanų aromatais, klausantis paukščių giesmių, sutartinių motyvų ir jau primirštais žodžiais kalbančių senovės lietuvių balsų. Taip nusikeliama į gamtą, nepajudėjus iš savo kėdės teatro salėje. Vizualumas šiame spektaklyje priklauso nuo kiekvieno žiūrovo vaizduotės. Žiūrovas mato tai, ką, inspiruota pojūčių, geba sukurti jo vaizduotė, todėl kiekvienas Anykščių šilelį patiria skirtingai ir unikaliai.
„Nors pats kūrinys tikrai gana populiarus, yra įtrauktas į privalomą literatūros sąrašą 11-okams, mes svarstėme, ar tikrai šių dienų žmogui jis yra suprantamas ir vis dar aktualus?“, - tokį klausimą kėlė kūrėjų komanda prieš pradėdama spektaklio kūrybinį procesą.
„Iš pradžių manėme rengti pasirodymus parkuose ar skveruose ir vesti žmones per Antano Baranausko šilo kelią viešose erdvėse, tačiau šią mintį atmetėme dėl gausybės pašalinių dirgiklių, kurie galėtų blaškyti ir trukdyti pasinerti į spektaklio potyrius. Taip ir gimė mintis - patį mišką, kiek įmanoma autentiškiau, sukurti teatre ir dalyvaujančiųjų vaizduotėje ir kūne“.
Pasauliui vis labiau stengiantis atsigręžti į gamtą, į žaliąjį kursą, vis garsiau kalbant apie klimato atšilimą ir klimato katastrofą - Antano Baranausko tekstas skamba kaip niekada aktualiai ir jautriai: „Negalėjau patikėti, kad 1861 m. išleistas kūrinys gali taip jautriai rezonuoti“, - po spektaklio mintimis dalijosi žiūrovas.
A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“ - klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda yra tarsi sielvarto šauksmas ne vien dėl prarastų girių, bet ir dėl pavergtos tėvynės, atverianti naujus prasmių ir meninių idėjų klodus. XIX a. tekstas, kupinas archajinių žodžių ir išsireiškimų, nuskamba moderniai ir yra perteikiamas suprantamai, aktualiai šiuolaikiniam žmogui. Dėl šios priežasties spektaklis, padedantis geriau suprasti kūrinį, yra apkeliavęs įvairius Lietuvos kampelius ir 2023 metais tapęs vienu iš geriausiai įvertintų „Kultūros paso“ edukacijų.
Spektaklyje personažus ir gyvus garsus kuria aktoriai: Arvydas Šaučiūnas, Rugilė Tamošauskaitė, Mindaugas Gargasas, Miglė Janutėnaitė, Skaistė Grašytė, Emilija Dedelaitė, Greta Dirmauskaitė.
Spektaklis vyks vasario 24 ir balandžio 7 dienomis, VDU teatro salėje (S. Daukanto g. 27, Kaunas).
Bilietais prekiauja bilietai.lt
Organizatorių informacija
