Hamburge – Lietuvos kūrėjų spektaklis pagal žydų žudynių liudininko prisiminimus

2023-06-14 menufaktura.lt
Akimirka iš spektaklio „Dulkės“, režisierius Justinas Vinciūnas. Virginijos Kuklytės nuotrauka
Akimirka iš spektaklio „Dulkės“, režisierius Justinas Vinciūnas. Virginijos Kuklytės nuotrauka

aA

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai su šiais studijų metais sukurtu spektakliu „Dulkės“ buvo atrinkti dalyvauti Vokietijos teatro festivalyje „Körber Studio Junge Regie“ Hamburge, birželio 6-12 dienomis. Jaunųjų režisierių festivalis ir kūrybinės dirbtuvės Hamburge surengtos Thalia Gauss teatre. 

Spektaklį „Dulkės“ pagal Kazimierzo Sakowicziaus knygą „Panerių dienoraštis 1941-1943“ režisavo Justinas Vinciūnas, dramaturgas Artūras Voiničius, kompozitorius Martynas Baranauskas.

Spektaklis sukurtas pagal žydų žudynių Vilniuje liudininko K. Sakowicziaus prisiminimus, kuriuos 2012 m. išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

K. Sakowiczius gyveno netoli žydų egzekucijos vietos Paneriuose (čia atsikraustė netekęs 1940 m. sovietų nacionalizuotų namų ir spaustuvės) ir kartais net po kelis kartus per dieną ant atskirų įvairaus formato popieriaus lapų ar kalendoriaus lapelių žymėjosi siaubingas žudynių scenas nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. lapkričio.  Šis dienoraštis - unikalus ir labai vertingas rašytinis šaltinis.

Režisieriaus J. Vinciūno spektaklyje - karo nepatyrusių jaunų žmonių dialogas apie Holokaustą, kuris jiems yra beveik pamirštas. Spektaklio herojė - nebylė lėlė su Holokausto aukų sąmone, simbolizuojanti praeities atmintį. Šiai lėlei įstrigus laike, stebime, kaip dabartis neatpažįstamai kontrastuoja su tuo, ką lėlė patyrė. Spektaklio kalboje vartojami sąlyginiai sakiniai ir metaforos, sumišę su dokumentinės literatūros ištraukomis. Tyli lėlė kalba per atlikėjų kūnus, kurių metaforiškais veiksmais bandoma nusakyti žmogaus egzistencijos ribas.

J. Vinciūnas nuo 2019 m. studijuoja teatro režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorių Gintarą Varną. 2022-2023 m. studentui skirta Antano Smetonos stipendija už kūrybinius darbus.

Netrukus spektaklį bus galima pamatyti Vilniuje - birželio 21 d. jo premjera įvyks Valstybiniame jaunimo teatre. 

Dalyvavimas festivalyje Hamburge įgyvendintas bendradarbiaujant su kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonyte ir parėmus Lietuvos kultūros institutui.

LR Kultūros ministerijos informacija

Užsienyje
  • Dramaturgės G. Labanauskaitės sėkmė Niujorke

    Pjesė „Kraujo broliai“, skaityta Niujorke vykusiame festivalyje „Rehearsal for Truth“, anot Gabrielės Labanauskaitės, auditorijai buvo aktuali savo sąsajomis su šių dienų JAV socialinėmis ir politinėmis įtampomis.

  • Apie privilegiją analizuoti, o ne keisti

    Festivalis FIND vykdo svarbią misiją – kalba apie tragedijas, kurios nebuvo pripažintos tragedijomis. Tai moko kai ko svarbaus: kad riboti refleksijų laiką ir auginti drąsą veikti yra vertingiau nei ilgai reflektuoti bei skųstis.

  • Teatras reflektuoja, K-pop kovoja

    „Keista, kad šventėme pirmąjį Korėjos teatro šimtmetį – tarsi visa, kas sukurta iki tol, nebūtų verta vadintis teatru“, – apie Vakarų teatro įtakų giliai paveiktą Korėjos teatrą sako menininkas Jaha Koo.

  • Linos Lapelytės kūrybos maršrutai: Londonas–Varšuva

    Menininkė Lina Lapelytė Londone pristatė performatyvią videoinstaliaciją „Kai tamsu – mes žaidžiam“, o Varšuvoje debiutavo kaip muzikinio spektaklio „Kosminiai namai“ režisierė.

  • Taivane bus pristatytas Baltijos šalių šiuolaikinis šokis

    Lietuvos, Latvijos ir Estijos šokio organizacijų atstovai dalyvaus diskusijose ir supažindins su „Baltijos šokio platforma“, Taipėjuje bus parodytas choreografo Luko Karvelio spektaklis.

  • Lietuvos šokio menininkės dalyvaus Baltijos šalių menų festivalyje Suomijoje

    Suomijos mieste Turku vyksiančiame festivalyje „Baltic Take Over“ Lietuvos šiuolaikinio šokio scenai atstovaus Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė.

  • Keturi teatriniai vakarai Paryžiuje

    Vis dažniau imi abejoti savo požiūriu į bendrą teatro kultūrą, bet pamatęs, kaip teatrai funkcionuoja senas teatrines tradicijas turinčioje šalyje, nusiramini: visi dirba tuo pačiu principu, tik skiriasi darbo kokybė.

  • Į Prancūzijos teatrą skverbiasi klastinga cenzūra

    Regionuose ima ryškėti nauja cenzūros forma: vengiama rodyti spektaklius, kurie galėtų įžeisti kai kuriuos vietos gyventojus. Tarsi dalį visuomenės reikėtų nuo kažko saugoti. Bet nuo ko?