Režisierius Damiano Michieletto laiške išreiškė palaikymą Operos teatro bendruomenei

2023-02-17 menufaktura.lt
Režisierius Damiano Michieletto. Martyno Aleksos nuotrauka
Režisierius Damiano Michieletto. Martyno Aleksos nuotrauka

aA

Redakciją pasiekė italų režisieriaus, vieno ryškiausių savo kartos operos režisūros lyderių Damiano Michieletto, 2021-ųjų rugsėjį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pristačiusio muzikos ir teatro kritikų palankiai įvertintą Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjerą, laiškas. Publikuojame laiško tekstą lietuvių kalba.

-----

Nusprendžiau parašyti šį laišką, nes perskaičiau, kad šiuo metu Lietuvos nacionalinėje operoje tvyro didžiulė įtampa ir norėjau pasidalyti mintimis. 2021 m. dirbau Lietuvos nacionalinėje operoje, operos „Rožės kavalierius“ režisieriumi, ir, turiu pasakyti, kad mano patirtis buvo nuostabi, nes radau dinamišką ir gyvą teatrą, kuriame dirba daug jaunų žmonių, kupinų energijos ir pasididžiavimo [savo teatru]: nusiteikusių rimtai dirbti, kad visuomenei pasiūlytų kokybiškus spektaklius!

Daugelyje laikraščių ir socialinių tinklų perskaičiau griežtą kritiką dėl Kultūros ministerijos sprendimo paskirti naują generalinį direktorių.

Dabar vadovybės keitimas yra kiekvienos demokratijos dalis ir leidžia teatrui susidurti su naujais iššūkiais bei rasti naujų galimybių.

Iš tikrųjų svarbiausia yra tai, ne kas vadovauja, o kaip elgiamasi su žmonėmis, kurie kasdien dirba teatre, skatina jo [veiklos] kokybę.

Manau, kad tie, kas vadovauja Lietuvos nacionalinei operai, turi pripažinti jaunosios kartos vertę; kartos, kuri aistringai ir kompetentingai dirba, rodydama gerus rezultatus. Kas bevadovautų Lietuvos nacionalinei operai, turėtų tęsti ir šį Jono Sakalausko ir jo kolektyvo propaguojamą dialogo ir sąlyčio su didžiaisiais Europos teatrais kelią.

Manau, kad Lietuvos visuomenei būtų rimta žala ir siaubinga klaida, jei naujoji vadovybė neįvertintų pastaraisiais metais nuveikto nuostabaus darbo.

Tikiuosi, kad netrukus turėsiu galimybę sugrįžti į Vilnių ir pasimėgauti puikiu Lietuvos nacionalinės operos spektakliu.

Teatras visada turi būti laisvas, kur baimei ir jėgai neturėtų būti vietos.

Visiems Lietuvos nacionalinės operos darbuotojams linkiu šviesios ateities!

Geriausi linkėjimai,
Damiano Michieletto

-----

Parengė R. J. / „Menų faktūros“ parengta, iš anglų kalbos versta informacija

Komentarai
  • Iš bloknoto (54)

    Monodramą suvaidinti gali tik retas aktorius. Brandi asmenybė. Kiek aktoriai bando patys save režisuoti, jiems dažniausiai nepavyksta. <...> Beje, neaišku, kas čia kūrėjai, nejaučiu režisieriaus Koršunovo rankos.

  • Laudacijos „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatams

    Pagerbti – tai Scenos meno kritikų asociacijos kertinis principas, įteikiant apdovanojimus. Pašlovinimą ir kolegų dėmesį šiemet patyrė Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius.

  • Sezono pusiaukelė

    Kaip ir apie ką šį sezoną pasirinko kalbėti teatrai ir juose kuriantys menininkai? Kas yra svarbiau teatrų programose – veiklos krypties vienovė ar menininkų idėjos, o gal teatro ir publikos dialogas?

  • Ceremonija bėgte

    Nominacijų sąrašai tampa kompasu. Kad ir ką parodytų rodyklė, visi paminėti kūrėjai tampa metų verčiausiais, sugebėjusiais išsiskirti iš nemenko būrio kolegų. Tad kokį vaizdą šiemet atvėrė Lietuvos teatras?

  • Pažvelgti į akis Dionisui

    Ar teatro rampos šviesos gali nušviesti visuomenės traumą, užuot toliau klaidingai nušviesdamos vien pačios save? Nėra aiškių atsakymų, nes teatras egzistuoja ir išlieka būtent dėl neatsakytų klausimų.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIV)

    Krystiano Lupos teatras [net iš nufilmuoto spektaklio – vaizdo įrašo „Slėptuvė“] suteikia malonumą lukštenti intelektualias veikėjų pokalbių nuorodas ir sekti subtilius jų santykių bei jausmų niuansus.

  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.