Jau metus Ukrainoje vykstančiame kare ukrainiečiai kaunasi ne tik už save, bet ir už mus. Karo metinėms atminti ansamblis „Lietuva“ kviečia į unikalaus formato dainuojamąją meditaciją. Ukrainos palaikymo akcija dainomis suburs vasario 24 d. 18:30 val. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje. Nepertraukiamą ir žiūrovus įtraukiantį performansą atliks ansamblio „Lietuva“ choras kartu su ukrainiečių atlikėja Ana Slobozhanska. Neįprasto, bet jautraus meninio projekto autorai - šiemet prie „Lietuvos“ komandos prisijungusi nauja režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė ir kompozitorius, ansamblio meno vadovas Giedrius Svilainis.
„Ukrainos pergalė - galimybė užbaigti imperijų amžių. Mūsų tauta pažįsta dabar kenčiamą skausmą ir pažįsta ryžtą laimėti. Todėl šią dieną mes norime ne tik pagerbti aukas, bet ir lietuvių liaudies dainomis pri(si)minti, koks senas šis mūsų karas, kiek daug bendro turi mūsų istorijos”, - pasakoja G. Kriaučionytė-Vosylienė.
Paleisti nerimą medituojant
„Dainuodami susijungsime į nenutrūkstamą procesą - dainuojamąją meditaciją, kurioje svarbus kiekvieno įsitraukimas, todėl į šį procesą kartu su choristais įjungsime atėjusį žiūrovą, dainos bus paruoštos taip, kad ir žiūrovas galėtų į prie jų prisijungti“, - atskleidžia G. Kriaučionytė-Vosylienė, kviesdama susitelkti ukrainiečių maldos namuose.
„Mes dainuosim, kol virsim gegutėmis ir imsim kukuoti tam, kad savo ašaromis atrakintume žemę visiems žuvusiems šiame ilgame kare ir tam, kad sukaupę savo liūdesį, jį išleistume vėjais. Kiekvienas, kurį slegia liūdesys ir nerimas, yra kviečiamas kukuoti drauge“, - į palaikymo akciją kviečia idėjos sumanytojai.
Žodžiai „kūkčioti“ ir „kukuoti“ semantiškai artimi, nes lietuvių tautosakoje ir dainose „kukavimas“ įgijęs pastovią reikšmę „raudoti“.
Nukreipti visuomenės dėmesį į karą - socialinė pareiga, nes jautrumas laikui bėgant mažėja. Apsauginė žmogaus reakcija kelia norą blokuoti informaciją apie karą. Psichika pavargsta nuo informacijos, kuri sunki, nepatogi kasdienybėje, bet nerimas niekur nedingsta. Susibūrę galime tą nerimą bei emocijas sukaupti ir paleisti vėjais. Tai, ko nepadarytum vienas, gali įvykti bendruomenėje. Kiekviena iniciatyva vėl įjautrina, todėl tai svarbu daryti nuolat, nepavargstant, kol bus pasiekta pergalė. Šįkart iniciatyvą perima „Lietuvos“ ansamblio bendruomenė, kuri nuo pat karo pradžios palaiko Ukrainą.
Sumanymų tik daugės
Palaikymo akciją organizuojantis ansamblis „Lietuva“ ir toliau tęsia pokyčius. G. Kriaučionytė-Vosylienė pristatoma ne vien tik kaip šios iniciatyvos sumanytoja - ansamblyje nuo šių metų pradžios ji pradėjo eiti režisierės pareigas. Iki šiol didesnius „Lietuvos“ projektus režisuodavo tik kviestiniai kūrėjai.
„Giedrę mes pastebėjome, kai ji praėjusiais metais prisijungė prie Anos Ablamonovos prodiusuojamos „Operomanijos“ ir projekto „Naujosios operos akcija“. Vienas iš šiuolaikinės operos festivalio kūrinių - korporatyvinė distopija / probiotinė ekotopija balsams „Puikus naujas kūnas“ - atliekamas būtent ansamblio „Lietuva“ choro, - tai ir buvo mūsų pirmasis darbas kartu. Mums režisieriaus pozicija tapo labai aktuali, nes ansamblis turi daug artėjančių didelių muzikinių-istorinių spektaklių. Su atnaujinta komanda stiprinsime atlikėjų profesionalumą ir, kaip darėme lig šiol, judėsime muzikinės dramos pastatymų link“, - apie pokyčius pasakoja ansamblio vadovė Edita Katauskienė.
„Mano tikslas - plėsti „Lietuvos“ ansamblio repertuarą ir lietuviško identiteto suvokimą. Žinoti savo šaknis - labai svarbi misija, tačiau lygiai taip pat svarbu suvokti, kad mūsų tautinis identitetas - kintantis ir įvairialypis. Noriu, kad „Lietuva“ kuo plačiau reprezentuotų šalies istoriją ir tam reikalingas tvirtas dramaturginis pamatas. Mane visada žavi bendruomeniškumo jausmas, ilgi tarpusavio ryšiai - kaip šeimoje. Bendruomenė turi savo judėjimo dinamiką, kaip ji priima ar reaguoja į tam tikras naujoves. Kaip režisierei, man įdomu priimti ir pajausti, kaip tai vyksta, kokios temos aktualios. Atsispiriant nuo „Lietuvos“ ansamblio branduolio, tikiuosi jį praplėsti ir kartu su kolektyvu kurti jiems bei visuomenei įdomius kūrinius“, - pozityviai nusiteikusi G. Kriaučionytė-Vosylienė.
„Kaip režisierė ir režisieriaus asistentė, ilgus metus dirbau Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Iš čia išėjau su didele meile visam kolektyvui, bet gyvenimas parodė, kad pokyčiai yra natūraliausia žmogaus būtis. Tačiau būtent muzika mane atvedė į teatrą. Vaikystėje svajojau būti muzikos mokytoja, todėl labai natūraliai pradėjau dirbti „Vilnius City Opera“, kur ir prasidėjo mano pažintis su opera ir bendrai muzikiniu teatru. Tiek opera, tiek kiti muzikiniai žanrai vis labiau domino.“
2014 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Giedrė apgynė teatro režisūros bakalaurą, o 2022 m. Vilniaus universitete - Intermedialių literatūros studijų magistrą. Režisavo spektaklius „Bestuburiada“ (LNDT), „Trijulis aukštyn kojom“ (LNDT), „Virimo temperatūra 5425“ (LNDT) ir „Išgyventi 90-ieji“ (LNDT), „X-Tavyje“ (MMLAB), operą „Acis ir Galatėja“ (Baroko operos teatras), „Moteris“ (Keistuolių teatras), „Šiuolaikinis Tolerancijos Centras“ (Bad Rabbits); „Vienatvė.1991“ (Bad Rabbits).
LNDT devynerius metus dirbo režisiere ir režisieriaus asistente tarptautinėse komandose su režisieriais K. Lupa, J. Stromgrenu, L. Twarkowskiu, A. Schillingu, S. Turunen, G. Jarzyna ir kt. Taip pat ilgą laiką asistavo režisierei D. Ibelhauptaitei „Vilnius City Opera“ pastatymuose.
Naujoji „Lietuvos“ režisierė jau spėjo prisidėti ir prie dabartinių ansamblio projektų - teatralizuotos oratorijos „13“, Gala koncerto „Mes - Lietuva!“, kuris turą Lietuvoje užbaigs vasario 17 d., Marijampolėje.
Kovo 2 d. į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą sugrįžta korporatyvinė distopija / probiotinė ekotopija balsams „Puikus naujas kūnas“, nuo kurio ir prasidėjo Giedrės Kriaučionytės-Vosylienės pažintis su valstybiniu ansamblius „Lietuva“.
„Lietuvos“ informacija
