Visko persisotinęs šiuolaikinis pasaulis vis dažniau atsigręžia į prigimties ar žmogiškosios esybės slėpinius, tad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) Broniaus Kutavičiaus jubiliejui pastatyta opera „Lokys“ kaip niekada aktuali ir įtraukianti bei vienodai patraukli tiek brandžiai publikai, tiek jaunimui.
Kovo 22 dieną, 18.30 val., Kauno dramos teatre bus pristatoma giminingų sielų - muzikos vadovo ir dirigento Martyno Staškaus ir legendinio režisieriaus Gintaro Varno - sukurta opera „Lokys“, kuri nepaliks abejingų.
Intriguojantis siužetas
Viena sėkmingiausių šio amžiaus lietuviškų operų - Broniaus Kutavičiaus „Lokys“ - po 22 metų, anot muzikologų, sulaukė „intriguojančios traktuotės“ Klaipėdos muzikiniame teatre. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras spektaklį skyrė vieno savičiausių šalies kompozitorių, šviesaus atminimo Broniaus Kutavičiaus gimimo 90-osioms metinėms atgaivindamas 2000-aisiais jo sukurtą operą „Lokys“ (Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu pagal Prospero Mérimée novelę „Lokis“).
Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, šią operą kūręs antrą kartą, šį kartą dirbo su režisieriumi Gintaru Varnu. Jųdviejų suburta menininkų komanda - scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, choreografas Mantas Stabačinskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, patyrę ir jauni solistai - sukūrė savą mistinės istorijos apie grafo-vilkolakio kruvinas vestuves traktuotę.
Anot muzikologės Jūratės Katinaitės, G. Varnas verčia mus įsitraukti į personažų psichologinį pasaulį, susidurti su savimi, savyje „tūnančiu žvėrimi“. „Mums tai nepatogu, norime atsiriboti, kaip kad bandome psichologiškai apsiginti žiūrėdami siaubo filmą ar kraupų detektyvą. G. Varnui svarbi savistaba. Kai Grafas Šemeta godžiai čiulpia kraują iš Julijos sužaloto kojos piršto, mus ne tik, kaip ir Juliją, persmelkia baimė, bet ir įtraukia grafo ekstazė. Tą akimirką mes esame ir gėrio, ir blogio, ir šviesos, ir tamsos pusėse... Muzikinį vyksmą valdė dirigentas Martynas Staškus. Jam partitūra puikiai pažįstama iš pirmojo pastatymo Vilniuje, išstudijuota ir aptarta su pačiu kompozitoriumi. Nors vilnietiško spektaklio garso įrašą ne kartą esu klausiusi, visgi gyvame spektaklyje kai kurie partitūros puslapiai suskambo su nauja potekste, gyviau, įtaigiau“, - pasakojo J. Katinaitė.
Pražūtingos meilės pinklės įtrauks talentingiausius
Operos „Lokys“ scenoje išvysime publikos pamiltus kviestinius ir KVMT solistus. Pražūtingos grafo Šemetos ir jo mylimosios Julijos meilės pinklės įsuks žinomus solistus - Andrių Apšegą ir Juditą Butkytę-Komovienę.
A. Apšega nuo 2014 m. yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, sukūręs 18 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose. Ryškiausi iš jų - Grafas Tasilas I. Kalmano operetėje „Grafaitė Marica“, Ministras Pirmininkas J. Strausso operetėje „Vienos kraujas“, Misteris X I. Kalmano operetėje „Misteris X“ ir kt. 2016 m. bendradarbiavo su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir įrašų kompanija „Delos Productions“ ir, diriguojant K. Orbelianui, kartu su D. Chvorostovskiu, N. Sierra, F. Demuro ir kt. atliko Marulo partiją G. Verdi operoje „Rigoletas“, kuri 2019 m. buvo nominuota „Grammy“ muzikos apdovanojimams. Už Misterio X vaidmenį 2018 m. nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui operos-operetės nominacijoje.
J. Butkytė-Komovienė nuo 2009 m. - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė. Šiame teatre sukurti vaidmenys: Rozina (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Kerė (R. Paulo „Sesuo Kerė“), Amūras, Damigela (C. Monteverdi „Popėjos karūnavimas“), Mergina (A. Žigaitytės „Frank´Einstainas - XXI amžius“), Veronika (G. Kuprevičiaus „Veronika“), Boni Parker (F. Wildhorno „Boni ir Klaidas“), Mari Sanšain (J. Kanderio „Čikaga“), Venera (J. Offenbacho „Orfėjas pragare“), Virėjukas (A. Dvořáko „Undinė“) ir kiti. 2016 m. nominuota „Padėkos kaukei“ Metų vaidmens kategorijoje už Rouzmerės vaidmenį F. H. Loesserio miuzikle „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“.
Istoriją stebinčiu Profesoriumi taps solistas Vladimiras Prudnikovas. Išgirsime Tadą Jaką (Daktaras), Jovitą Vaškevičiūtę (Grafienė), Aureliją Dovydaitienę (Vienaakė senė), Mindaugą Rojų (Maršalka), Šarūną Šapalą (Grafo antrininkas), Virginijų Pupšį (Pranciškus, grafo tarnas), KVMT chorą (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas) ir orkestrą.
Spektaklis vertas pagyrimo
Anot muzikologės Astos Andrikonytės, spektaklyje pinasi daug prasminių sluoksnių, ryški skirtingų kultūrų ir tikėjimų susidūrimo tema, įprasminta ir operos muzikoje. „Lokyje“ skamba pagoniški užkeikimai ir autentiškas evangelikų choralas, liaudies muzikos stilizacijos, žemaitiškos oracijos ir modifikuotas XIX amžiaus nežinomo autoriaus polonezas, vietoje tradicinių operos arijų - rečitatyvinė iškalba. Ir operos librete, ir muzikoje susitinka senasis ir modernus pasauliai.
„Pagarba dirigentui Martynui Staškui, turbūt pirmajam supažindinusiam klaipėdiečius su B. Kutavičiaus orkestrine partitūra. Visi atlikėjai verti pagyrimo - jie padarė maksimumą. B. Kutavičiaus melodijos ir rečitatyvai kelia operos solistams nemažai rūpesčių ir užduočių. Ypač maloniai nustebino Profesorių įkūnijęs Vladimiras Prudnikovas. Itin raiškiai dainavo, kalbėjo ir rečitavo Daktaras - Tadas Jakas“, - sako muzikologė, muzikos kritikė Živilė Ramoškaitė.
Aukšto lygio kūrinys
Anot muzikologės Laimutės Ligeikaitės, vaidmenis kūrę dainininkai verti gerų žodžių ir dėl įdėto nuoširdaus darbo, ir dėl jo rezultato. B. Kutavičiui svarbus veikėjų emocinis paveikumas, intonacijos „tiesa“, o dainininkai gerai perprato savo vaidmenų retorikos ypatumus ir statytojų traktuotę. „Pagal ją matuojant, patikimiausią ir stabiliausią liniją vedė šios operos senbuvis, LNOBT versijoje dainavęs Vladimiras Prudnikovas (Profesorius), kurio sceninė patirtis bet kokį pastatymą pakylėja į aukštesnį kokybės lygmenį. Andrius Apšega sukūrė emocingo, žmogiškos ir žvėriškos prigimties draskomo Grafo Šemetos vaidmenį. Svarbu, kad tai jis sugebėjo perteikti ne vien vaidyba, bet ir balso raiška“, - pastebėjo L. Ligeikaitė.
KVMT informacija
