Sausio 14 d., 11.30 val., Klaipėdos lėlių teatre (Turgaus g. 9) vyks Vilniaus teatro „Lėlė“ dailininkės, kostiumo konstruktorės-dekoratorės Virginijos Pajarskienės ir dailininkės-dekoratorės Gintarės Vaivadaitės-Valaišienės parodos „Tada, Dabar ir Šiandien“ atidarymas.
Dalydamasi mintimis apie parodą Virginija Pajarskienė pastebi, kad nuo mažumės ją domino laikas - kelias, kuriuo jis bėga ir ką bėgdamas palieka po savęs: „Tai galime atrasti istorijos veikaluose, muzikoje, piešiniuose, senamiesčio gatvelėse, žmonių̨ istorijose, kvapuose ir visu tuo rūpinasi laikas, neapčiuopiamas laikas. Tačiau, dėl šių paliktų laiko turtų kartais ima atrodyti, kad tai gali būti materialioji laiko išraiška ir kad vis dėlto galime jį apčiuopti“. Įkvėpta mokytojų - istoriko, fotografo Stanislovo Žvirgždo ir Gintauto Kavoliūno, bei atradusi Juzefo Čechavičiaus XIX a. pab. Vilniaus senamiesčio nuotraukas Virginija nutarė iš savo, XXI a. žmogaus perspektyvos, įamžinti ir pateikti šio gyvenimo istorijos ir laiko dalį. „Stebėdama gatves ir pastatus supratau, kad tai didžiulis istorijos lobynas, kur galime pajusti didžiulę jų dvasią. Tarp senų pastatų įsiterpia jaunesni, kartais neišgyvenusius keičia naujas charakteris, amžius ar stilius. Laikas protingas, tačiau kartais negailestingai pradangina ir nuostabiausius kūrinius, priversdamas mus juos užfiksuoti perleidžiant per savo pojūčių̨ prizmę, suteikiant jiems asmeninio požiūrio. Šių laikmečių̨ skirtumus sąmoningai nusprendžiau atskleisti sumaišydama naujųjų laikų išradimą, fotografiją, ir klasikinį pieštuką̨, - tokiu būdu dar labiau pabrėždama šiuos unikalius laikotarpius. Derindama pieštuką prie nuotraukos pajutau, kad šis duetas vis labiau mane intriguoja ir, tikiuosi, šią intrigą pavyks pastebėti, pajusti ir parodos lankytojams“, - pasakoja viena iš parodos autorių Virginija Pajarskienė.
Vilniaus Dailės Akademijoje scenografijos studijas baigusi ir kartu parodą kūrusi Gintarė Vaivadaitė-Valaišienė akcentuoja: „Lėlės - man geriausia priemonė išreikšti savo mintis. Tai sapnų, realybės ir minties nuotrupų pasaulis. Neatsitiktinai parodos lėlės yra eskiziškos, kreivos, dažnai tarsi nebaigtos. Norėjau išlaikyti tą lengvumą - lyg skriejančios minties, kurią išblaško vėjas. Jos skiriasi nuo skulptūros, nes tai nėra tik vizualus ir / ar konceptualus sprendimas. Lėlės ne tik talpina savyje puokštę techninių bei meninių sprendimų, bet dėl veido tapybos ir personažo sukūrimo, jos turi ir tam tikrus emocinius krūvius bei žinutes. Viena jų štai, žaisminga ir šelmiška, bet tuo pat metu susimąsčiusi, o kūno ir rūbo išraiška perduoda nenusakomą nerimo ir artėjančių negandų nuojautą. Būtent nuojautos bei minčių srautas, kurio tikslingai nebandžiau suvaldyti, intuityvus kūrybos momentas ir buvo šiai parodai kurtų lėlių gimimo principai. Gal dėl to kartais mano lėlės atrodo siurrealistinės. Laiko tema į šią lėlių kompoziciją įsipynė natūraliai, kūrybos proceso metu. Pradėjau naudoti tekstą, kaip dar vieną išraiškos priemonę, tačiau nusprendžiau atsisakyti prasmių tekste ir palikti jį kaip rašmenis, naudoti raides ir žodžius tarsi dažus. Visada žavėjausi laiko paliktais ženklais - aptrupėjusios sienos, pageltę puslapiai, net senų knygų kvapas. Kita inspiracija - tai šokis, žmogaus kūno judesio plastika, raiška ir galimybės. Man norisi pratęsti judesį į fiziškai neįmanomą, jį švelniai hiperbolizuojant. Visa tai įkvepia kurti poetinį, migloje tvyrantį pasaulį“, - pastebi Gintarė Vaivadaitė-Valaišienė.
Paroda Klaipėdos lėlių teatre veiks iki kovo 5 d. Parodos lankymas nemokamas.
Maloniai kviečiame apsilankyti!
Klaipėdos lėlių teatro informacija
