Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje, spalio 7, 8 ir 22 dienomis užgims Broniaus Kutavičiaus (1932-2021) opera „Lokys“, skirta 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Spektaklio sceninis gyvenimas - nuolat atsinaujinantis procesas, tad tikimasi, kad opera „Lokys“ augs, bręs ir tobulės, o Muzikiniam teatrui įsikūrus naujame pastate - sužibės naujomis spalvomis. Kviečiame kuo gausiau pasitikti pirmą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) 36-ojo sezono premjerą!
Anot KVMT vadovės Laimos Vilimienės, 2022-ieji metai teatro repertuare dedikuoti pasakoms, tad ir premjeros - tiek jau pasibaigusiame, tiek naujajame sezone - susijusios su pasakomis arba pasakiniais siužetais. Spalio 7, 8 ir 22 dienomis žiūrovai scenoje išvys B. Kutavičiaus operą „Lokys“, skirtą jo jubiliejui. „Planuodami šią operą KVMT repertuare tikėjomės, kad gražų jubiliejų minėsime kartu su kompozitoriumi. Deja, nepavyks to padaryti... Tačiau norisi su publika dalintis B. Kutavičiaus sukurtais kūriniais, kurie, mano manymu, yra mūsų šalies nacionalinis paveldas, o „Lokys“ - viena sėkmingiausių ir populiariausių XXI amžiaus lietuviškų operų“, - teigia L. Vilimienė.
Mistinis trileris
Premjerą KVMT rengia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirbęs ir pirmąkart statant operą LNOBT bei rengiant operos įrašą kompaktinei plokštelei, Nacionalinės premijos laureatas, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Smalsu, kaip ši stipri komanda naujai „perskaitys“ operą „Lokys“ Klaipėdoje. Vokalines partijas ruošia patyrę scenos meistrai bei jauni solistai. Norima, kad KVMT taptų tramplinu jaunųjų atlikėjų gražios ir sėkmingos karjeros pradžiai.
„Lokys“ (2000) - trečioji B. Kutavičiaus opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris“, intriguojantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia. Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą“ - Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą. Opera buvo sukurta ir pastatyta 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji rodyta iki 2007-ųjų.
Naujas skambesys
Anot muzikos vadovo ir dirigento Martyno Staškaus, opera „Lokys“ - statytojams palieka daug erdvėms interpretacijoms. Nors maestro šią operą stato jau antrą kartą, o jo atmintyje vis dar skamba 2000 m. pastatymo garsai, Klaipėdoje jis žada naują ir netikėtą rezultatą.
„Naujas kolektyvas, nauji solistai, puikus režisierius. Mes siekiame šią operą atskleisti naujomis spalvomis. Pirmą kartą operą „Lokys“ stačiau prieš daugiau nei 20 metų, o dabar imuosi su nauju požiūriu. Klaipėdoje „gimsta“ nauja opera, o koks bus jos sceninis gyvenimas priklausys nuo jos „auklėtojų ir puoselėtojų“. Manau, kad opera vis tobulės, keisis, o Muzikiniam teatrui įsikūrus rekonstruotame pastate - naujoje scenoje suskambės ypatingai“, - pasakojo M. Staškus.
Atskleis vidines dramas
Režisierius Gintaras Varnas sako, kad publika neišvengiamai lygins pirmą ir antrą operos „Lokys“ pastatymus. „Reta lietuviška opera statoma du kartus, tad tai tarsi operos „Lokys“ įvertinimas. Mano manymu, B. Kutavičius - vienas ryškiausių šalies kompozitorių, gyvenusių po M. K. Čiurlionio. Pirmąjį B. Kutavičiaus operos „Lokys“ pastatymą 2000 m. LNOBT pavadinčiau etnografišku, jame buvo labiau akcentuojami lietuviški papročiai. Aš į statomą operą žiūriu kitaip, nors joje lieka ir sutartinės, ir lietuviškų melodijų atgarsiai. Man svarbesnis žmoguje vykstantis konfliktas. Kalbu ne tik apie Grafą, Grafienę, bet ir jų aplinką. Mano kūrybos kelrodė žvaigždė šiame pastatyme - siaubo filmai, vampyrai, nebylūs filmai. Prisiminkime pasakas, kurios dažniausiai bauginančios. Visais laikais vyko kova tarp žmonių vertybių, juos kankino aštrūs vidiniai konfliktai...“, - sako G. Varnas.
Solistų žvaigždynas
Operoje „Lokys“ Profesoriaus partiją atliks Vladimiras Prudnikovas - operos dainininkas (bosas), muzikos pedagogas, profesorius. Šį vaidmenį ruošia ir Kšištofas Bondarenko - jaunosios kartos, bet operos mėgėjams jau gerai žinomas solistas.
Kaip operos herojus Daktaras į KVMT sceną grįžta ir iš Klaipėdos kilęs operos solistas Audrius Rubežius. Daktaro vaidmenį ruošia ir du jauni bei perspektyvūs KVMT solistai - Tadas Jakas, neseniai debiutavęs R. Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, ir Aurimas Raulinavičius, kurio dainavimu gėrėjomės A. Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjeroje.
Grafo Šemetos arba jo antrininko partijos patikėtos dviem charizmatiškiems operos solistams - Andriui Apšegai ir Šarūnui Šapalui. Gilių dvasinių išgyvenimų draskomos Grafienės vaidmens ėmėsi dvi operos scenos primadonos - Jovita Vaškevičiūtė ir Loreta Ramelienė.
Jaunos ir naivios įsimylėjėlės Julijos vaidmenį atliks - Gunta Gelgotė, Ieva Barbora Juozapaitytė ir Judita Butkytė-Komovienė.
Operoje „Lokys“ dainuos publikos pamilti KVMT solistai: Aurelija Dovydaitienė, Dalia Kužmarskytė (Vienaakė senė), Mindaugas Rojus (Maršalka), Farshad Abbasabadi (Maršalka-grafo antrininkas), Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Kęstutis Nevulis (Pranciškus, grafo tarnas) ir KVMT choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas). Gros KVMT simfoninis orkestras (vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis).
Premjeromis gausus rudens sezonas
„Premjerų ir sceninių atgimimų Muzikinio teatro scenoje rudens sezone bus ir daugiau. Lapkričio 11, 12 d. laukiame šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ premjeroje. Itin populiarų šokio spektaklių formatą - triptiką - Klaipėdoje stato kelių šokio kūrėjų komanda: Gajus Žmavcas (Slovėnija), žinoma choreografė Aušra Krasauskaitė bei teatro baleto artistai Daria Verovka ir Yanas Malaki, puikiai pasirodę teatro rengiamame choreografinių miniatiūrų projekte „Dėmesio! Baletas 2022“. Triptiko „Dona Kichotė“ dalių siužetai bus tarpusavyje susiję, bet nebūtinai formuos vientisą pasakojimą. Tai tarsi „Don Kichoto“ moteriškoji versija. Siužetas pasakos apie laisvės siekį ir kitus šiandienos iššūkius kylančius moterims“, - pasakoja KVMT vadovė L. Vilimienė.
KVMT rezidencijų programa šiemet skirta kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100 metų jubiliejui paminėti. „Sumanėme kartu su rezidencijos dalyviais statyti J. Gaižausko operą vaikams „Buratinas“. 1968 m. sukurta opera yra ne tik pirmoji, bet ir populiariausia lietuviška opera vaikams, su kuria užaugo ištisos kartos. Mūsų jaunieji „kolegos“ dalyvaus muzikinėse bei sceninėse spektaklio repeticijose, edukaciniuose užsiėmimuose. J. Gaižausko operos „Buratinas“ premjera įvyks lapkričio 19, 20 d. LMTA Klaipėdos fakulteto Mokomajame teatre, o vėliau papildys teatro repertuarą“, - džiaugiasi L. Vilimienė.
Rudens sezonas prisodrintas KVMT kolektyvų gastrolių po Lietuvą ir net užsienį. Gastrolių lyderis „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ apdovanotas choreografo Martyno Rimeikio šokio spektaklis - E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, kuris lapkričio 23 d. pradžiugins Poznanės (Lenkija) žiūrovus. O gruodį po didžiausias šalies scenas - Klaipėdos „Švyturio areną“ (gruodžio 15 d.), „Šiaulių areną“ (gruodžio 17 d.) ir Kauno „Žalgirio areną“ (gruodžio 20 d.) - keliaus nepaprastos sėkmės sulaukęs Johno Kanderio miuziklas „Čikaga“. „Šiemet atnaujinta prieš keturis metus KVMT pastatyto Brodvėjaus miuziklo licencija, tad šį spektaklį galime vadinti nauja premjera“, - sako vadovė L. Vilimienė.
KVMT informacija
