Profesija - viena iš esminių kiekvieno suaugusio žmogaus gyvenimo sudedamųjų dalių, dažnai atnešanti ne tik džiaugsmą bei pilnatvę, bet ir abejones ar frustraciją. Ir nors profesijos pasirinkimas dar mokyklos suole pradeda atrodyti kaip itin rimtas reikalas, kūrybinis kolektyvas „WhaleDreams“, bendradarbiaudamas su Kauno miesto kameriniu teatru, į šį svarbų gyvenimo aspektą savo naujausiame darbe „Paskutinis spektaklis“ nusprendė pažvelgti per absurdo komedijos prizmę.
Birželio 2 d. įvyksianti režisieriaus Gabrieliaus Zapalskio spektaklio premjera suteiks juoko dozę ir pakvies susimąstyti - ar tai, ką veikiame gyvenime, iš tiesų teikia mums laimę?
„Paskutinis spektaklis“ - istorija apie du aktorius, nusprendusius su trenksmu palikti savo pašaukimą ir atsisveikinti su teatru. Žiūrovus sukvietę į finalinį savo pasirodymą scenoje, aktoriai susiduria su virtine vienas už kitą komiškesnių aplinkybių ir nutikimų, išbandančių ne tik ryžtą atsisveikinti su ilgamete profesija, bet ir paties tandemo draugystę.
Nors spektaklio pavadinimas - aiški nuoroda į teatrą, jame, anot kūrėjų, užkoduota universali mintis, kurią sau gali pritaikyti kiekvienas žmogus, jaučiantis esąs pribrendęs pokyčiams. „Paskutinis spektaklis gali būti „suvaidintas“ darbe, bet kurioje veikloje, kuri nebeteikia džiaugsmo; ši frazė - ženklas, kad aš keičiuosi, nebebūsiu senose vėžėse ir judėsiu į priekį. Šia prasme mūsų spektaklis - tarsi draugiškas spyris į užpakalį“, - sako spektaklio režisierius ir teksto autorius Gabrielius Zapalskis.
G. Zapalskis pasakoja, jog mintis sukurti lengvą, žiūrovišką, pozityvių emocijų kupiną spektaklį, kalbantį apie rimtus dalykus, planuose sukosi jau seniai. Postūmiu tapo Kauno miesto kamerinio teatro kasmet organizuojamas festivalis „Išeities taškas“, kuriame su komanda pristatytas „Paskutinio spektaklio“ eskizas užėmė antrąją vietą.
„Iki šiol su „WhaleDreams“ komanda sukurti spektakliai, kuriuos vadiname teatriniais nardymais, buvo rimti, poetiški ar net filosofiniai, lėto tempo. Šįsyk norėjome sukurti kažką kardinaliai priešingo, o į rimtas gyvenimo pasirinkimų temas pasižiūrėti nešykštėdami absurdo elementų ir pozityvo“, - pasakoja režisierius. Aktorių Manto Barvičiaus ir Dano Kamarausko duetas spektaklyje tampa lengvai išprotėjusiais menininkais, nusivylusiais savo profesija, o veikėjų kelionę per komiškus vidinius ir tarpusavio konfliktus lydi saksofonisto Kazimiero Jušinsko gyvai atliekami muzikiniai intarpai, papildomi spektaklio metu taip pat skambančios saksofonų kvarteto „Katarsis4“ muzikos.
Kūrėjai pasakoja, kad „Paskutinio spektaklio“ repeticijos nuolat skambėjo juoku, tad tokias pačias emocijas turėtų patirti ir žiūrovai. „Kai dalyvavome „Išeities taško“ konkurse, iš kitų dalyvių ne kartą girdėjome, kad tai - labai mielas spektaklis. Tikiuosi, kad panašų jausmą išsineš ir žiūrovai - gyvendami nuolatiniame informacijos sraute išėję iš spektaklio dažnai nedaug teatsimename, kas jame buvo kalbama, tačiau emocijos pasilieka. Norime apie rimtus dalykus kalbėti lengvai ir su humoru, o čia pat suteikti erdvės ir susimąstyti - ar iš tiesų jaučiuosi gyvenantis pagal savo pašaukimą?“, - tikisi M. Barvičius.
Anot aktoriaus D. Kamarausko, „Paskutinis spektaklis“ - komedija apie žmogaus laimę ir jos ieškojimą. „Du lengvai kuoktelėję aktoriai scenoje ieško laimės, o mes kviečiame žiūrovą drauge su jais susimąstyti - ar esu laimingas darydamas tai, ką darau? Ar norėčiau savo profesijoje praleisti visą gyvenimą iki senatvės, ar viduje kirba troškimas, pavyzdžiui, įgyvendinti vaikystės svajonę ir tapti lenktynininku? Profesijos keitimas dažniausiai būna apipintas baimių, abejonių, pragmatiškų pasvarstymų, tačiau mes siunčiame žinutę, kad visos šios kliūtys nieko nereiškia, jei renkiesi žengti laimę teikiančiu keliu“, - sako menininkas.
Atsisveikinimo su teatru kelionėje „Paskutinio spektaklio“ veikėjai išsiaiškina, kad svarbiausia - būti nesustabdomu, kad ir ką bedarytum. „Vaikystėje daugelis norėjome būti superherojais, tačiau laikui bėgant praktiniai gyvenimo iššūkiai šias svajones įprastai užgniaužia. Dažnai renkamės pelningesnį, prestižiškesnį, patogesnį darbą, tačiau užmirštame, kad mūsų viduje tebegyvena mažieji superherojai. Svarbu nebijoti keisti savo gyvenimą tam, kad juos pažadintume ir suteiktume antrą kvėpavimą“, - sako G. Zapalskis.
„Paskutinio spektaklio“ kūrybinė komanda teigia, kad šie teatriniai nardymai leis žiūrovams pagauti ne vieną juoko bangą, vietomis - susimąstyti, o vietomis - patiems tapti veiksmo dalimi: publikos lauks keturi su spektaklio tema susiję klausimai, į kuriuos atsakyti teks pačiais įvairiausiais būdais.
„Norime įtraukti žiūrovus, pažadinti lengvą autoironiją ir iškelti klausimą „Kada, jei ne dabar?“. Gyvenimas nėra visą laiką rimtas, o daugybė iš pirmo žvilgsnio sudėtingų sprendimų tampa kur kas paprastesni, kai į juos pasižiūrime su šypsena. Tikimės, kad „Paskutinis spektaklis“ nuramins tuos, kurie savo profesijoje jaučiasi prastai, palengvins jų pokyčių baimę ar galbūt net paskatins imtis naujos veiklos, kuri atneštų kur kas daugiau laimės“, - lūkesčiais dalinasi spektaklio režisierius.
„Paskutinis spektaklis“ pirmą kartą su žiūrovais pasisveikins Kauno miesto kameriniame teatre birželio 2 d. 18 val. 30 min., o birželio 9 d. 18 val. 30 min., jį išvys ir Vilniaus žiūrovai, Menų spaustuvės Kišeninėje salėje.
„WhaleDreams“ informacija
