Baltijos šokio platforma skelbia atrinktus dalyvius

2022-02-15 menufaktura.lt
Akimirka iš šokio spektaklio „M(other)“. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Akimirka iš šokio spektaklio „M(other)“. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

aA

Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) nekantraudamas atskleidžia Lietuvos šokio profesionalų vardus ir kūrinius, kuriuos tarptautinė komisija atrinko dalyvauti Baltijos šokio platformoje (Baltic Dance Platform). Tai - trijų Baltijos šalių organizuojamas renginys, kuriame pristatomos Lietuvos, Latvijos ir Estijos šokio naujienos, o menininkai susitinka su scenos meno ekspertais iš viso pasaulio. Pirmoji Baltijos šokio platforma įvyko 2019-aisiais Vilniaus mieste, o atroji vyks šiemet, gegužės 19-21 d. Taline, Estijoje.

Rezultatai po dviejų atrankos etapų

Atviram Baltijos šokio platformos konkursui buvo pateiktos 104 paraiškos, iš kurių 37 - Lietuvos šokio menininkų.

Organizatoriai džiaugiasi, kad vertinti konkursui pateiktus darbus sutiko scenos meno srities profesionalai ir lyderiai iš skirtingų šalių, tokių kaip Norvegija, Suomija, Taivanas, Australija, Rusija bei Baltijos šalių. Gruodį vyko nacionalinės atrankos, o jau sausį darbą pradėjo tarptautinė komisija, kuriai buvo patikėta sudėtinga užduotis - atrinkti ir sudaryti galutinį Baltijos šokio platformos dalyvių sąrašą.

Kviečiame susipažinti su atrinktais dalyviais:

Spektaklius pristatys: Raimonda Gudavičiūtė - „M(other)“, Anna-Marija Adomaitytė - „Workpiece“ ir „Mokslo ir meno laboratorija“ (MMLAB) - „Šokis objektui ir vaikui“.

Pitch sesijose dalyvaus ir su savo kūryba supažindins šokio menininkai: Agnietė Lisičkinaitė, Lukas Karvelis, Vilma Pitrinaitė, Goda Žukauskaitė, Dovydas Strimaitis.

Kūrybines dirbtuves surengs šokio teatras „Dansema“.

Komisija atskleidė, kur slypi Lietuvos šokio menininkų stiprybė

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje komisijoje dalyvavusios Stine Nilsen nuomone, lietuvių programos stiprybė atsiskleidžia veikiau judesiu grįstuose kūriniuose, nei konceptualiuose darbuose. Ji priduria, kad komisija turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos didelių šokio teatrų darbais ir pavieniais menininkais. „Ypač stiprūs buvo jaunosios kartos kūriniai, kurie nagrinėja socialines ir aktyvizmo temas, siūlo pažvelgti į tokias šiuolaikines problemas, kaip lytis ir moterų vaidmuo visuomenėje“, - sako Stine Nilsen.

Anot jos, visi trys pagrindinei programai atrinkti spektakliai komisijos dėmesį patraukė dėl skirtingų priežasčių: „Raimondos Gudavičiūtės „M(other)“ parodė įtraukiančią motinystės perspektyvą, tėvų ir vaikų santykį, darbo ir gyvenimo balansą. Annos-Marijos Adomaitytės „Workpiece“ yra hipnotizuojantis kūrinys, siūlantis aukštą atlikimo ir choreografinio vystymo lygį. Darbas įtraukė komisiją savo galia ir dramaturginiais niuansais. „MMLAB“ spektaklis „Šokis objektui ir vaikui“ buvo atrinktas dėl įvairių išraiškos formų, kurios nuolat įtraukė ir stebino. Įspūdį paliko tai, kaip spektaklis kuria ryšį su auditorija ir siūlo skirtingus būdus nagrinėti spektaklio temą su humoru ir ironija“.

LŠIC vadovė Gintarė Masteikaitė taip pat pasidalijo nacionalinės ir tarptautinės komisijos pastebėjimais: „Komisijų nariai pažymėjo, kad dalis šokio platformos atrankai pateiktų šokio spektaklių yra vertingi ir svarbūs nacionaliniu lygmeniu, ypač iš auditorijos plėtros perspektyvos, bet nebūtinai tiek pat aktualūs tarptautiniu mastu“.

Baltijos šokio platforma lauks gegužę

Jau gegužės 19-21 d. Taline, Estijoje Baltijos šalių šokio menininkai dalyvaus tinklaveikos renginiuose ir supažindins tarptautinius scenos meno ekspertus su savo kūryba, vyks devynių Baltijos šalių šokio spektaklių pristatymas ir kiti renginiai. Visą informaciją apie Baltijos šokio platformą ir jos dalyvius galėsite rasti ir stebėti www.balticdance.org.

Baltijos šokio platformos organizatoriai: Lietuvos šokio informacijos centras, Latvijos šokio informacijos centras bei Estijos teatro ir šiuolaikinio šokio platforma „Sõltumatu Tantsu Lava”.

Partneriai ir rėmėjai: Baltijos kultūros fondas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Estijos Respublikos kultūros ministerija, Estijos kultūros fondas, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Valstybinis kultūros fondas (Latvija), Šiaurės kultūros fondas.

LŠIC informacija

Naujienos