Informacijos antplūdyje paskendusiam žmogui sunku pabaigti pradėtus dalykus, nes kasdien atsiranda vis naujų: naujas filmas, nauja knyga, nauji santykiai. Tai suprasdami, „Teatrono“ trupės nariai nusprendė pastatyti spektaklį vien tik iš pabaigų.
Apie naujausią trupės „Teatronas“ spektaklį pasakoja režisierius Gildas Aleksa.
Spektaklis „The Final Final Final“ susideda vien tik iš pabaigų. Argi ne ironiška, jog į pasaulį kartu su pandemija atėjo tarytum savotiška normalaus pasaulio pabaiga? Kaip vertinate tokį siurrealistišką naujojo spektaklio ir įvykių realiame pasaulyje sutapimą?
Mes jau seniai pastebėjome, jog mūsų spektaklių temos darosi vis aktualesnės. Nuoširdžiai galvojome, kad jei pastatysime spektaklį apie spektaklių finalus, tai niekaip netaps aštria nūdiena. Gal reikėjo pastatyti spektaklį apie laimingas pabaigas… Matyt, kažkokiu būdu mūsų trupė, būdama visuomenės dalimi, geba neatsiskirti, neišaukštinti savęs ir kalbėti apie realias, o ne „amžinas“ temas. Labiausiai džiaugiuosi, jog šis spektaklis iš tiesų pritaikytas žiūrėti internetu – jis gražus akiai, neturi siužeto, kurį galėtų nutraukti transliacijos trikdžiai ar noras nukeliauti arbatos/ į tualetą ir sugadinti patirtį. Per kiekvieną repeticiją išgyvendamas jausmą, kurį galėčiau pavadinti „nostalgija ateičiai“, galvoju, koks malonumas būtų šį spektaklį pamatyti gyvai. Ir netgi manau, kad peržiūrėję transliaciją žmonės norės pamatyti jį ir gyvai. Labai laukiu, kada tai bus įmanoma.
Kalbate apie tai, kad pastebima ryški tendencija, jog žmonės nesugeba užbaigti pokalbių, filmų ar santykių, o gal net ir pandemijos. Kas pasikeis žmonių mąstyme, pamačius jūsų spektaklį? Kokias emocijas siekiate sukelti savo žiūrovui?
Jei nuoširdžiai pagalvotume, apie pabaigas žinome mažiausiai iš visų įmanomų bet kokio „kūrinio“ dalių. Juk jei bent kartą esame neužbaigę knygos ar filmo – mes pažinom pradžias, bet netekome galvoje papildomo varianto, kaip kūrinys gali pasibaigti. Taipogi, kiek save pamenu, mes su pasauliu einame link pabaigos. Tiesą pasakius, tai ta pabaiga, kurios aš pažinti ir nenoriu. Bet atrodo, kad mes labiau numanome apie pabaigos būtinumą, nei realiai išmanome, kaip pabaigti. Ir tai tik vieną iš dešimčių minčių, kurias sukelia toks spektaklis. Kuo labiau jis kelia klausimų, kvestionuoja logiką, tuo labiau žiūrovo smegenys provokuojamos rasti visai šitai nesąmonei paaiškinimų. Štai va šitoje dalyje ir nutinka visa spektaklio esmė.
Kiek skirtingų finalų sudarys spektaklį „The Final Final Final“? Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?
Pirminis sumanymas – parodyti ant scenos šimtą finalų. Kiek jų yra, dabar sakyti nenoriu, nes vienas iš sumanymų yra atimti iš žiūrovo struktūros jausmą. Tad net rodiklių, kiek dabar yra finalų, nesinori išduoti. Norisi linkėti atsiduoti tai patirčiai, – nebūtinai maloniai, – kurią sukelia šio spektaklio žiūrėjimas. Iš tiesų tai daugelis finalų yra panašūs: muzika garsyn, šviesos tamsyn, aktoriai tam tikros būsenos, siužetas susiveda į kažkokį reziumė. Visa kita yra tik žanro ir detalių klausimai.
Ruošiantis spektakliui dvi aktorės iš trupės susirgo koronavirusu. Kaip tai paveikė jūsų pasiruošimą premjerai?
Sveikata yra svarbesnė už bet kokį spektaklį. Mums pasisekė, kad šie susirgimai nutiko viduryje repeticijų proceso, o ne pabaigoje. Galėjome izoliuotis, dalį teorinių darbų pasidaryti nuotoliniu būdu. Baisiausia buvo iš kultūros specialistų greitai persiorientuoti į sveikatos specialistus – aktorės skaitė, konsultavosi, klausė, kiek dienų reikia izoliuotis mums, kiek joms, kada saugu grįžti, kada kam testą darytis… Čia tenka pasidžiaugti trupės branda – grįžę į darbus saugiai, visi dirba daug ir intensyviai, prižiūri vienas kitą, neleidžia nuovargiui ir problemoms imti viršų ir visi konfliktai, kurie būtų buvę turint laiko, lieka nepradėti ir darbai tęsiasi toliau netrukdomi.
Premjera: gruodžio 5 d. 18.30 val. tiketa.lt online platformoje. Daugiau informacijos čia: https://bit.ly/TheFinalFinalFinal
Režisierius – Gildas Aleksa
Kompozitorius – Jokūbas Tulaba
Dailininkas – Martynas Arlauskas
Vaidina: Milda Naudžiūnaitė, Milda Jonaitytė, Karolis Kasperavičius, Benadas Arkauskas, Džugas Kunsmanas.
