Neseniai Jungtinės Karalystės teatruose atliktas tyrimas rodo, kad seksizmas ir lyčių nelygybė tam tikruose teatro segmentuose pastaruoju metu netgi išaugo, rašo nacionalinis britų dienraštis „The Guardian“. Anot tyrimo autorių, britiškasis teatras turi institucinių problemų, susijusių su seksizmu ir lyčių nelygybe, bei teigiama, kad Anglijos menų taryba (Arts Council England, ACE) šį reiškinį ignoruoja.
Skaičiai byloja moterų nenaudai
Kaip praneša dienraštis, dramaturgės Jennifer Tuckett drauge su teatro kompanija „Sphinx Theater Company“ inicijuotas tyrimas nušviečia blankų britiškojo teatro vaizdą, kuriame tam tikrose srityse atotrūkis tarp lyčių yra net didesnis nei buvo fiksuotas prieš aštuonerius metus atliktame išsamiame tyrime, inicijuotame paties „The Guardian“. Anuometinis, 2012 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad teatre skiriama akivaizdžiai nepakankamai dėmesio moterų aktorių vaidmenims: vyrų aktorių poreikis, jų užimtumas bei vaidmenų skaičius įvairiose scenose buvo dvigubai didesnis nei moterų. Naujasis J. Tuckett tyrimas atskleidė, kad kai kuriose srityse situacija dar labiau pablogėjo, pavyzdžiui, dabar vos 31 proc. nacionalinėse scenose kuriančių teatro režisierių yra moterys, nors 2012 m. duomenimis jų buvo 36 procentai.
Tyrimo autoriai rėmėsi teatrais, kuriuos Anglijos menų taryba klasifikuoja kaip nacionalines organizacijas (national portfolio organisations, NPO), t. y. ACE skiria joms finansavimą už jų indėlį į kultūrą ir meną visos šalies mastu. Verta atkreipti dėmesį, kad teatras atsilieka nuo kitų meno formų - neseniai ACE paskelbtose suvestinėse matyti, kad apžvelgiant visas NPO institucijas, moterys jose sudaro 46 proc. kūrėjų.
Masiniais tapusių socialinių judėjimų #MeToo ir Time´s Up įkvėptas tyrimas rėmėsi teatrų produkcija, vertinant jų 2018-2019 m. programas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad tik 21 proc. finansavimo, skiriamo NPO teatrams, atitenka kompanijoms, kurių režisierės yra moterys.
Išskirtieji niekuo neišskirtiniai
Kaip dvi stipriausiai finansuojamos teatro institucijos Jungtinėje Karalystėje, tyrime buvo išskirta Nacionalinis teatras ir Karališkasis Shakespeare´o teatras[1]. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. rugsėjo Karališkajame Shakespeare´o teatre išvis nebuvo pastatymų pagal moterų autorių kūrinius, o Nacionaliniame teatre nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. balandžio - tik 25 proc. pastatymų buvo pagal moterų dramaturgių pjeses. Senesniojo, 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, 29 proc. naujų Karališkojo Shakespeare´o teatro pastatymų buvo pagal moterų dramaturgių kūrinius, o Nacionaliniame teatre - 18 procentų.
Visiems šiems skaičiams antrina ir kitas tyrimas, inicijuotas Lafboro universiteto, parodęs, kad Jungtinėje Karalystėje teatro kritika yra dar viena sritis, kurioje dominuoja vyrai - 2017 m. moterys kritikės tesudarė 10 proc. šios srities lauko. Tas pats tyrimas atskleidė, kad tik 27 proc. universitetų profesorių, dėstančių teatro ir dramaturgijos disciplinas, yra moterys.
Polly Kemp, aktorė ir lyčių lygybės kampanijos „Era 50:50“ įkūrėja, teigia, kad J. Tuckett inicijuotas tyrimas tik patvirtina visus absurdiškus moterų aktorių ir režisierių, patyrusių seksizmą Jungtinės Karalystės teatruose, pasakojimus. „Atrodo, rinkdamasis moterį vis dar rizikuoji“, - pastebi ji. „Tai, kad vis dar apie tai kalbame 2020-aisiais, turėtų šokiruoti, tačiau manęs, kaip aktorės, vykdančios kampaniją už didesnį atstovavimą moterims ir jų situacijos reprezentavimą, tai nestebina.“
Kaltinimai ir pasiteisinimai
Šio tyrimo ataskaita pasirodė tą pačią savaitę, kai buvo paskelbtas Anglijos menų tarybos dešimtmečio strateginis planas, kuriame „atkaklus ir plačiai paplitęs įvairovės trūkumas kūrybinėse industrijose ir viešai finansuojamose kultūros organizacijose“ įvardijamas kaip esminis aspektas, kurį reikia spręsti.
Vienos iš tyrimo iniciatorių, „Sphinx Theater Company“ režisierės Sue Parrish teigimu, ją apstulbino ACE programiniame dokumente lyčių atskirčiai skiriamo dėmesio menkumas. „Nepaisant mūsų pastangų ir gautų patikinimų, kad į tai bus rimtai atsižvelgta, akivaizdu, kad taip nėra“, - pastebi ji, - „Apie tai nerašoma nei tarp prioritetinių tikslų, nei prie siektinų rezultatų.“ Paklausta, ar britų teatras išgyvena institucinius sunkumus dėl lyčių nelygybės, S. Parrish pabrėžia: „Taip, o šis dokumentas tai tik patvirtina, nes atrodo, kad ACE nenori to pripažinti ir spręsti.“
„The Guardian“ rašoma, kad ACE atstovų teigimu, jie pareikalavo visų savo finansuojamų organizacijų imtis spręsti „įsitraukimo“ problemas, taip pat ir klausimus, susijusius su moterų užimamomis pareigomis kūrybinėje srityje. „Iš organizacijų bus tikimasi nusistatyti tikslus, kurie pagerins tolygios įvairovės situaciją kiekvienos organizacijos viduje, o mes prižiūrėsime jų vykdomą progresą šiuo aspektu“, - teigia Anglijos menų tarybos atstovas.
J. Tuckett teigimu, ACE turėtų imtis konkretesnių veiksmų, kad užtikrintų, jog lyčių lygybės klausimas britų teatruose būtų pripažintas kaip problema ir pastebėjo, kad ACE dešimtmečio strateginis planas jokių ryžtingų sprendimų nepasiūlė.
Parengė Diana Gancevskaitė
[1] Karališkasis Shakespeare´o teatras be misijos statyti spektaklius pagal Shakespeare´o kūrybą taip pat kasmet pristato ir šiuolaikinių autorių pjeses.
