Prieš dvylika metų tuomet ką tik vaidybos magistro studijas baigę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai su savo dėstytoju, vienu iš Keistuolių teatro įkūrėjų, Aidu Giniočiu leidosi į naujo formato paieškas. Šios paieškos, įsitvirtinusios teatro laboratorijos „Atviras ratas“ pavidalu, tęsiasi iki dabar. Sausio 6-ąją Keistuolių teatrui minint trisdešimtąjį veiklos jubiliejų „Atviro rato“ vadovė, aktorė ir režisierė Ieva Stundžytė tvirtai teigia, jog be keistuolių ši teatro laboratorija, prieš dvejus metus pelniusi Vilniaus miesto teatro vardą, tiesiog neegzistuotų.
Viešuose pamąstymuose apie nepriklausomus teatrus neretai apsiribojama žvilgsniu į kūrybinius darinius, susiformavusius per pastarąjį dešimtmetį ar kiek seniau. Visgi retai prisimenama, jog beprecedenčiu teatriniu reiškiniu tapęs Keistuolių teatras buvo pirmasis, savarankiškai susikūręs po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Jaunų kūrėjų iniciatyva įkurtas kooperatyvas, 1989-aisiais vadinęsis tiesiog „Teatras“, tik po kiek laiko mažųjų žiūrovų buvo pavadintas Keistuolių vardu. Toks iš publikos atėjęs krikštas glaudžiai siejosi su vertybėmis, kurių teatras laikėsi nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų - keistuoliai drąsiai ėjo į atvirą ir abipusį dialogą su žiūrovu, griaudami ketvirtąją sieną.
„Savo spektakliais užauginęs ne vieną žiūrovų kartą, Keistuolių teatras iki dabar išsiskiria savita teatrine kalba, kūrybine raiška ir atviru, autoironišku požiūriu“, - sako Ieva Stundžytė. Šiuo metu penktą aktorių kartą auginančio Keistuolių teatro kūrėja į sceną atėjo drauge su antruoju tiksliniu aktorių kursu, 2002 metais surinktu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Nuo pat pradžių tiek kurso vadovo - aktoriaus, profesoriaus Vlado Bagdono, tiek režisieriaus, profesoriaus Aido Giniočio, buvome mokomi ir kreipiami vystytis savarankiškumo keliu, bet taip jau įvyko, kad kolektyvinė kūryba mums taip pat tapo nesvetima ir net labai artima”, - pasakoja režisierė ir aktorė. Aido Giniočio iniciatyva gimė pirmasis kurso spektaklis - autobiografinės improvizacijos „Atviras ratas“, su kuriuo vaidybos studentai apkeliavo pusę Europos. Būtent šis spektaklis tapo stipria inspiracija įkurti savo nepriklausomą teatrą.
Ieva Stundžytė prisimena, jog baigę studijas aktoriai nenorėjo skirstytis po valstybinius teatrus ir vylėsi toliau kurti visi drauge, tačiau suprato, jog viso jų kurso save išlaikantis nepriklausomas Keistuolių teatras priimti nepajėgs. Sekdami savo mokytojų pavyzdžiu jauni kūrėjai nusprendė imtis iniciatyvos ir įsteigė teatro laboratoriją „Atviras ratas“. „Galiu tvirtai teigti, kad 30 metų gyvuojantys keistuoliai - visuomeniškai atviras ir socialiai atsakingas teatras, kurio kūrybinis pavyzdys, išlikimo modelis mus, dar tuo metu visai „žalius“ studentus aktorius, įkvėpė nepabijoti siekti savo svajonės. Turbūt nekalbėtume apie „Atvirą ratą“, jei jo kūrėjai kadaise nebūtų susitikę tiksliniame kurse, jei kartu nebūtume sutikę režisieriaus Aido Giniočio, kurio dėka visi mes vaidiname bei kuriame ir Keistuolių teatre. Esame laimingi ir be galo dėkingi“, - sako teatro kūrėja.
