ES energijos taupymo direktyvos pribaigs senąjį teatrą?

Diana Gancevskaitė 2018-06-11 menufaktura.lt
Vienas iš šviesų dailininkės Paule Constable darbų. Nuotrauka iš pauleconstable.com
Vienas iš šviesų dailininkės Paule Constable darbų. Nuotrauka iš pauleconstable.com

aA

Teatrams kaip ir namų ūkiams

Jungtinės Karalystės teatro pasaulis baiminasi Europos Sąjungos planų uždrausti dabartinį „energiją eikvojantį“ apšvietimą, kadangi kai kuriems, ypač mažesniesiems teatrams, tai reikštų nepakeliamus finansinius iššūkius, o kai kurie būtų priversti tiesiog nutraukti savo veiklą.

Pastarojo dešimtmečio ES energijos taupymo reglamentai neabejotinai padarė įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui: įprastas elektros lemputes pakeitėme tausojančiomis energiją, rinkoje nebeliko didelių elektros sąnaudų reikalaujančių dulkių siurblių, vis daugiau tai išgalinčių namų ūkių naudojasi saulės energijos kolektorių teikiamais privalumais etc. Šie ir daugelis kitų su elektros energijos suvartojimu susijusių pokyčių, be abejo, yra teigiami ir tausoja gamtą. Tačiau kai kurie teatralai baiminasi, kad naujosios direktyvos, apimsiančios ir scenos apšvietimą, gali pridaryti daugiau žalos nei naudos ir gana drastiškai pakeisti scenos pastatymų kokybę.

Ekologinio projektavimo darbo plane 2016-2019 metams ES numato įpareigoti gamintojus sumažinti galią ir padidinti našumą visuose gaminiuose, laikantis tų pačių taisyklių, kurios galioja ir namų ūkiams, biurams bei industriniam apšvietimui gaminamiems produktams.

Nuogąstavimai dėl negrįžtamų pokyčių

Besipriešinantieji naujoms direktyvoms įspėja, kad lengvatų, kurios iki šiol leido teatrams naudoti daug energijos suvartojančias lempas, panaikinimas galėtų būti kūrybiškai pražūtingas ir lemti mažesniųjų teatrų užsidarymą.

Šviesų dailininkė Paule Constable, keturis kartus pelniusi prestižinį Jungtinės Karalystės teatro apdovanojimą „Olivier“, teigia, kad naujieji Europos Komisijos siūlymai atimtų itin vertingas priemones, kuriomis jau daugelį metų kliaujasi teatralai. „To pasekmės būtų daug drastiškesnės, nei tai supranta Komisija,“ - sakė ji. Paule Constable pastebi, kad pastatymai jau niekada nebebus tokie, kaip buvę: „Bus justi judesio, pasakojimo trūkumas. Dabartinių priemonių netekimas reikštų, kad toks šviesų menas, kokį matome ir koncertuose, kine bei televizijoje, bet kuriuose gyvuose pasirodymuose - visa tai taptų nebeįmanoma.“

Paskaičiuota, kad senosios įrangos pakeitimas nauja visoje Jungtinėje Karalystėje galėtų kainuoti milijardus svarų sterlingų.

Mažųjų teatrų nuogąstavimai dar didesni - jiems pokyčiai gali reikšti priverstinį užsidarymą. Kaip teigia nedidelio teatro „The Centre“, įsikūrusio Birčingtono mieste Kento grafystėje bendrasavininkas Davidas Sheeke, tokios įstaigos kaip jų paprasčiausiai neturi tiek pinigų, kiek reiktų teatro įrangos pakeitimui. „Iki šiol pirkdavau naudotą techninę teatro įrangą eBay platformoje,“ - sako jis. „Esu įsitikinęs, kad didžioji dalis mažų provincijos teatrų, kurie nestato didelių pasirodymų, sėdi toje pačioje valtyje. Kentėsime visi, tačiau mažieji tikriausiai neturės išsigelbėjimo galimybės.“

Jei ES direktyvų pakeitimai šių metų lapkritį bus patvirtinti, dabartinis scenos apšvietimas bus uždraustas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Tačiau kaip pastebi šių pakeitimų kritikai, daugelyje teatrų energijos sunaudojimas apšvietimui ir taip yra gana nedidelis - juk jo prireikia vos keletui valandų per dieną, kol vyksta pasirodymas.

Socialiniuose tinkluose atsirado ir prieš naująsias direktyvas nukreiptas judėjimas, atpažįstamas grotažymėmis #SaveStageLighting, taip pat visi neabejingi būsimiems pokyčiams kviečiami pasirašyti peticiją ir taip išreikšti savo nepritarimą draudimui.

Ką šie pokyčiai reikštų Lietuvos teatrams?

Lapkritį priimtas sprendimas galios visoms ES šalims narėms, tad ne išimtis ir Lietuva. Anot šviesų dailininko, teatro „Meno fortas“ direktoriaus Audriaus Jankausko, daugelis dabar teatro scenose naudojamų šviesos šaltinių - halogeninės lempos, kurias jau galėtume įvardinti kaip senosios technologijos produktą. Visgi, anot Audriaus Jankausko, tai nereiškia, kad toks apšvietimas yra savaime blogas, nes lyginant su kitais šviesos šaltiniais, pastarasis turi ir privalumų, ir trūkumų.

„Kalbant apie tikslų spalvų perteikimą (arba CRI - color rendering index), kol kas halogeninės lempos neturi alternatyvų. Paprastai šnekant, tokių lempų apšvietime - tiek buityje, tiek teatro scenoje - matome spalvas 100% tokias, kokios jos yra. Alternatyvūs šviesos šaltiniai - iškrovinės metalo halogenų lempos (HMI) ir LED (šviesos diodai) dar nėra pasiekę 100% spalvų atkūrimo, todėl  veidai ar, pavyzdžiui, tapytos, dažytos dekoracijos atrodo truputėlį lavoniškai,- pastebi šviesų dailininkas.- Nepaisant to, daugelis koncertinių įstaigų ir netgi operos teatrai perėjo prie pažangesnių šviesos šaltinių - HMI, LED etc.“ Audriaus Jankausko nuomone, šios sąlyginiai naujos technologijos neabejotinai turi daug privalumų, visgi jas reguliuojantys prietaisai yra gerokai sudėtingesni ir universalesni, tad reikalauja ne tik sudėtingesnių valdymo sistemų, bet ir atitinkamos personalo kvalifikacijos. 

Audrius Jankauskas teigia, kad halogenines lempas išstums ne tik pati direktyva, bet ir mažėjanti senųjų lempų gamyba, smarkiai kelianti jų kainą: „Pavyzdžiui, paprasta halogeninė buitinė lemputė paprastoje parduotuvėje jau kainuoja panašiai tiek, kiek ir alternatyvi LED lempa, suvartojanti bemaž 10 kartų mažiau energijos ir teoriškai numatyta šviesti 10 metų.“

„Su profesionalia įranga situacija tokia: to, kas kainuodavo apie 100 Eur, naujų technologijų geros kokybės alternatyva kainuotų apie 1500 Eur... Gabūt dėl to ir nerimaujama,“ - apie užsienio teatralų nuogąstavimus sako Audrius Jankauskas. - „Dėl mažųjų teatrų - bet kokiu atveju, renovacijų jiems prireiktų per ateinančius 5-8 metus, nes technologijos neišvengiamai keičiasi. Visgi turint omenyje, kad Lietuvos teatrų renovacijos atliekamos daugiausia pasitelkiant kiniškus prietaisus, tokie neištarnaus ir 3 metų. Lietuvoje, kiek žinau, vienas pažangiausių teatro renovacijos projektų bus Jaunimo teatre - didžiąją dalį įrangos sudarys naujų technologijų aukštos kokybės aparatūra.“

Pašnekovas priminė, kad kažkada buvo teigiama, jog karietai reikia daugiau arklių, tada ji greičiau važiuotų: „Taip atsirado benzininis variklis. Automobilių pramonėje visi dabar taip pat apsvaigę nuo elektros ir akumuliatorių technologijų, žada galą dyzeliui ir benzinui.“

Šiuo metu Audrius Jankauskas dirba Varšuvos teatre „Narodowy“, jis kuria Eimunto Nekrošiaus režisuojamo spektaklio „Vestuvės“ šviesas. „Didžioji dalis aparatūros šiame teatre - naujų technologijų šviestuvai, naudojantys HMI ir LED šviesų šaltinius. „Nepaisant to, labai smagu matyti, kaip subtiliai aktorių veidai ‚užgęsta´ nuo halogeninių lempų...“ - sakė šviesų dalininkas.

Komentarai
  • Iš bloknoto (51)

    Pamilau tą puošnią, jaukią, spindinčią koncertų salę, po truputį pažinau visus muzikantus ir vėliau, jau profesionalioje scenoje, juos matydavau kaip artimus pažįstamus. Tarp jų buvo ir Anatolijus Šenderovas.

  • Tolimos Liudo Truikio visatos šviesa

    Neįsivaizduoju, kaip į nedidelį tekstą sutalpinti visa, ką reikėtų pasakyti apie Liudą Truikį ir jį pristatančią parodą Kaune. Ir vis dėlto pokalbį pradėčiau nuo Vilniaus, nuo Operos ir baleto teatro.

  • Aktyvizmo ar eskapizmo?

    Festivalių pavyzdžiai atskleidžia: kaip skirtingai jie gali reaguoti į kintantį pasaulį; kaip skirtingai elgtis su status quo; kokiems skirtingiems tikslams pasitelkti ilgametę festivalio patirtį ir prestižą.

  • Iš mūsų vaidybų (XXII)

    Apmaudu, jog pastaruoju metu stebėdama Varno spektaklius jaučiu didžiulį jo nepasitikėjimą žiūrovu ir kritiką, skirtą žmonėms, kurių salėje nėra, nes, kaip pats puikiai supranta, jie į teatrą nevaikšto.

  • Varėna, spalis, teatro trauka

    Ar įmanoma į regioną „nuleisti“ festivalį ir tikėtis, kad jis bus reikalingas? Tai, kad festivalis vyksta 15 metų, kad jis yra įdomus ir stiprus, rodo, jog jis pirmiausia reikalingas Varėnos žmonėms.

  • Iš bloknoto (50)

    Apie vieną svarbiausių spalio kultūrinių įvykių – Liudo Truikio parodą „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Taip pat – spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ Vilniaus mažajame teatre.

  • Trys vaizdai iš Baltijos vizualinio teatro vitrinos

    Stebiuosi estų neprisirišimu prie tradicinės dramaturgijos. Jų du spektakliai patenka į konceptualiojo teatro kategoriją, savo ansambliškumu mesdami iššūkį aktoriniam teatrui.

  • Gėlės ir žmonės: „Quanta“ ir „Requiem“

    „Quanta“ ir „Requiem“ laikosi saugaus atstumo nuo pasaulio blogio: abu kūriniai tik apmąsto, kaip paveikslėlį ar peizažą apžiūri istoriją ar istorijos galimybes, praėjusį ar gresiantį siaubą.