Gediminas Pilaitis
Ginčai dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatų komplekso ateities, regis, jau baigti - pristatytas jo rekonstravimo ir plėtros projektas. Jeigu jis bus įgyvendintas, uostamiesčio centre dominuos išsaugotas senasis bokštas ir į Danės upę nukreiptas pagrindinis šiuolaikiškos architektūros priestato fasadas.
Teatras prie vandens - tik vizijose
Sovietmečių statytas ir jau beviltiškai nugyventas Klaipėdos muzikinio teatro pastatas šiuo metu primena bjaurųjį ančiuką. Naująjį anksčiau norėta statyti Danės pakrantėje, prieš ketverius metus vykusiame konkuse dėl vietos parinkimo didžioji dauguma dalyvių teatrą įsivaizdavo ir projektavo prie Kuršių marių - Mėmelio miestu pavadintoje uosto teritorijoje, kur jokie krovos darbai nebevyksta.
Tokios vizijos pasiliko tik projektuotojų brėžiniuose. Visiems jau aišku, kad Muzikinis teatras liks ten, kur buvo - Atgimimo aikštės pašonėje, o svajotojai tegul graužiasi dėl neišnaudotos progos perkelti jį arčiau vandens, pabrėžiant vienintelio Lietuvos uostamiesčio sąsajas su jūra. Būtent tokio teatro pageidavo ir vietiniai teatralai. Uostininkų apleistus Mėmelio miesto plotus anksčiau planuota pritaikyti visuomenės reikmės, statyti gyvenamuosius kotedžus. Svarstant galimybę įkurdinti čia ir Muzikinį teatrą, tuometis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Eugenijus Gentvilas ryžtingai priešinosi - toks statinys esą įsiterptų į svarbią zoną, kurioje gali švartuotis laivai.
Oponentų teiginiai, kad Sidnėjuje, Gioteburge, Kopenhagoje, Osle, daugelyje kitų prie vandens įsikūrusių didmiesčių teatrų fasadai žvelgia į vandenį, uostininkų nuomonės nepakeitė - jie ir toliau įrodinėja, kad prie Klaipėdos jūrų uosto prijungtos istorinės senamiesčio teritorijos - „šventa karvė“, kurios niekam nevalia liesti.
Kita vertus, prašmatnūs teatrai prie vandens plotų statomi gyvybinguose, veržliai augančiuose megapoliuose, kur gyvena milijonai žmonių, o Klaipėda - kitoks miestas. Per pastarajį dešimtmetį gyventojų populiacija čia susitraukė nuo 200 iki 150 tūkst. žmonių, senamiestis net savaitgaliais apmiręs.
Pastatą rekonstruos senoje vietoje
Nusprendus avarinės būklės Muzikinį teatrą palikti senoje vietoje, viešoji įstaiga „Lietuvos paminklai“ organizavo senojo pastato rekonstravimo techninio projekto parengimo ir viešojo pirkimo procedūras.
Atviras konkursas sulaukė keturių dalyvių, bet daugiausia ekspertų balų surinko jungtinės veiklos sutartį pasirašę projektavimo verslo partnerai - lietuviška įmonė „Inžinerinė mintis“ ir vokiečių architektų studija „Studio Gollwitzer architekten gmbH“.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmų rekonstravimo ir plėtros techninio projekto parengimo sutarties vertė - 399 tūks. eurų. Konkurso nugalėtojams reikėjo suprojektuoti maždaug 20 mln. eurų vertės pastatą.
Pristatydami savo projektą kūrėjai pažymėjo, jog pradžioje diskutuota, kaip geriau pasielgti - išsaugoti senąjį dar gūdžiu sovietmečių iškilusį, keturių miesto gatvių įrėmintą statinį ar jį nugriauti ir statyti naują ?
„Galiausiai nusprendėme, kad geriausias variantas - griauti pusę statinių, o kitus palikti. Bus išsaugota ir svarbiausia komplekso dominantė - ir 33,4 metrų aukščio bokštas,“ - kalbėjo architektas Wolfgangas Gollwitzeris.
Šiuolaikiškus reikalavimus atitinkanti 700 vietų salė su 192 kvadratinių metrų ploto scena suprojektuota naujame priestate. Scenos užkulisiams skirta 258, orkestrinei -75 kvadratiniai metrai ploto. Paradinis teatro fasadas nukreiptas į Danę, tad per holo langus atsivers puikūs vaizdai.
Naujos erdvės artistams ir žiūrovams
Siūloma išsaugoti Herkaus Manto ir Danės gatvės vertikaliosios dalies fasado architektūros stilistiką, medžiagų ir spalvų gamą. Nors dabartinio teatro žemės sklype nėra jokių gamtos, kultūros vertybių, paveldosaugininkai šią teritoriją dėl istoriškai susiformavusio miesto vaizdo kažkodėl vadina reikšminga urbanistiniu požiūriu.
Projektuotojai buvo priversti atsižvelgti į paveldosaugos reglamentus - senojo į Atgimimo aikštę orientuoto keturaukščio pastato fasadas, suskaldytas sovietmečio architektūrai būdingų langų juostomis, iš esmės nepasikeis. Naujame priestate šalia pagrindinės scenos įsikurs keturios mažesnės salės baleto šokėjų ir choristų užsiėmimams Viena didesnė skiriama generalinėms repeticijoms. Mažesnėse erdvėse spektakliams rengsis ir solistai, orkestro muzikantai, ten bus ir natų išdavimo patalpa.
Dviejų aukštų rūsiuose įrengtose pagalbinėse patalpose bus sumonuota vėdinimo įranga, suprojektuotos kostiumų, dekoracijų, garso ir apšvietimo įrangos saugyklos, kambariai orkestro, choro ir baleto trupės vadovams.
Pagrindinė salė nebus ilga, paskutinėse eilėse įsitaisę žiūrovai matys viską, kas vyksta scenoje. Maksimaliai aukštoje didžiojoje salėje, pasak W.Gollwitzerio, bus itin gera natūrali akustika - tokia, kokios nėra kituose Lietuvos teatruose.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salė suprojektuota taip, kad parteryje galėtų tilpti 550, o balkonuose - 150 žiūrovų. Orkestrinės grindys - kilnojamos, tad jas nebus sunku išskleidus paversti žiūrovų salės tęsiniu.
Naujo priestato antrajame aukšte planuojama įrengti dar ir vieną mažesnę 160 vietų multifunkcinės paskirties 222 kvadratinių metrų salę žiūrovams. Šalia bus vaikų žaidimų kambarys.
Keturaukščiame pastate iš Herkaus Manto gatvės pusės numatyta vieta 258 kvadratinių metrų ploto kavinei. Pagalbinėse patalpose įsikurs grimo cechas, kostiumų siuvykla su sandėliu, skalbykla, archyvas, administracijos kabinetai, choro, baleto artistų, solistų bei orkestro muzikantų rūbinės.
Iš holų - vaizdai į senamiestį
Bene reikšmingiausias rekonstruojamo teatro vidaus patalpų akcentas - per tris aukštus kylantis holas, į kurį žiūrovai patektų kopdami į viršų plastiškos formos laiptais. Didžiosios salės interjero apdaila bus baroko stiliaus, kėdžių apmušalai - iš tekstilės, grindys - medinės, tamsios spalvos.
Antrajame teatro aukšte liks dabartinį interjerą primenantį kolonų salė, integruota į fojė, iš kurio lankytojai per spektaklių pertraukas galės žvelgti į vaizdingą Danės krantinių ir senamiesčio panoramą.
Teatro darbuotojai į visus aukštus galės keltis liftu, iš rūsio patalpų bus kilnojamos ir dekoracijos. Bokšto išvaizda nepasikeis, bet jis bus renovuotas: aukštuose suprojektuoti kambariai atvykstantiems atlikėjams, svečiams, o viršūnėje dar bus įrengta ir apžvalgos aikštelė. Įgyvendinus tokį projektą, sovietmečio kultūros paveldą primenantis nušiuręs teatras iš bjauriojo ančiuko virstų gražuole gulbe - Klaipėdos centre, šalia Atgimimo aikštės, atsirastų patraukli, šiuolaikiškos architektūros, viduje pažangiausių scenos technologijų prisodrinta meno erdvė. Klaipėdos savivaldybėje savo kūrinį pristačiusi architektų iš Miuncheno ir projektuotojų komanda pažymėjo, kad techninis projektas jau beveik parengtas. Projekto vadovas Tomas Burokas ir W.Gollwitzeris tikisi iki liepos baigti visus darbus. Techninį projektą dar turės palaiminti ekspertų komisija.
Problema - kur palikti automobilius
Iš esmės teigiamai įvertinę jungtinės komandos darbus vietiniai architektai domėjosi, kodėl projekte nenumatytos vietos automobiliams. Jame griežtos senojo teatro pastato stačiakampio formos susilieja su naujuoju dinamiškų formų priestatu, kuris užimtų ir čia esančią automobilių stovėjimo aikštelę.
Klaipėdos savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Alima Velykienė patikino, kad automobilius bus galima parkuoti prie skvero, kur stovi paminklas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimui, o taip pat ir Danės gatvėje - numatyta ją praplatinti. Savivaldybės lėšomis rengiami nauju aikštelių miesto centre projektai.
Blogiausiu atveju automobilius bus galima palikti aplinkinėse gatvėse arba kiemuose. Tuomet turbūt labiausiai purkštautų į naująjį teatrą išsirengusios damos - joms tektų kaišytis vakarinius sijonus, kažkur palikus automobilį aukštakulniais kaukšėti kelis šimtus metrų iki paradinio įėjimo. O jeigu užklups lietus arba orai atvės ?
Sprendimų visada galima atrasti. Požeminę automobilių stovėjimo aikštelę siūloma įrengti po Atgimimo aikšte, dėl kurios ateities klaipėdiečiai irgi daug metų laužo ietis, kuria įvairiausias vizijas, bet negali jų įgyvendinti.
Paukščių mylėtojai irgi sunerimę
Muzikinį teatrą supa daugiabučiai, todėl kai kurie gyventojai jau baiminasi - pradėjus rekonstruoti pastatą esą pablogės jų buities sąlygos. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tokių nepaguodė: „Kiek žinau, vykstant statyboms, tik teatro darbuotojai bus laikinai perkelti į Žvejų kultūros rūmus“.
Lietuvos ornitologų draugijos atstovai, prisiminę, jog per senamiestį driekasi paukščių migravimo takas, patarė teatro fasadą iš vakarų pusės užkloti minkštų medžiagų dangomis, kad į betono sienas atsitrenkę sparnuočiai nesusižalotų.
„Pradinio etapo darbams tikimės gauti 3 mln. eurų iš kitų metų valstybės biudžeto. Jeigu taip įvyktų, būtų skelbiamas rangovų parinkimo konkursas“, - kalbėjo Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas.
Tuomet realios galimybės smarkiai apleistą teatrą paversti judria statybviete atsivertų 2017 metų pradžioje.
