Netrukus aktorius Ramūnas Cicėnas oficialiai galės vadintis režisieriumi. Po dešimties metų pertraukos jis vėl studijuoja. Aktorius sako režisūrą magistrantūros studijoms pasirinkęs neatsitiktinai. Sausio 30 d. Vilniaus kameriniame teatre (VKT) įvyks jo muzikinės komedijos „Angliškas detektyvas“ premjera. Spektaklyje, kuriame nestinga mįslių, humoro ir absurdo, vaidina VKT ir kviestiniai aktoriai. Dainų tekstus sukūrė Rimantė Valiukaitė, groja Deimantė Ponelytė.
Kokia spektaklio atsiradimo istorija?
Kai dėsčiau Vilniaus kolegijoje, studentai rengė diplominį darbą pagal mano pjesę. Po to jie išsibėgiojo ir taip spektaklis nė karto nebebuvo parodytas. VKT pasiūlė sukurti spektaklį. Prisiminiau šį. Tai darbas, už kurį negėda. Tačiau tai nebus mano buvusių studentų spektaklio atkartojimas ar kopijavimas. Naudoju tik jo „skeletą“. Aktoriams leidau pasižiūrėti ankstesnį variantą, tačiau patariau nekopijuoti. Jie patys daug improvizuoja. O kai jau prisikvailios, padarysiu kaip reikia.
Bus linksma. Tai bus daugiau pramoga, tačiau tikrai ne balalaika. Žiūrovams nebus labai lengva - jie turės sekti kartu su Šerloku ir Vatsonu. „Angliškas detektyvas“ bus išdidi komedija.
Aš visada maniau, kad aktorius spektaklyje yra pagrindinis, o režisierius tik padeda. Aktoriams suteikiu laisvės. Būna visko dėl detalių, bet pats, kaip aktorius, labai mėgstu, kai man duodama laisvės kiek įmanoma, nes vis dėlto vaidina ne režisierius, o aš.
Man aktorius visada svarbu. Prieš daug metų režisieriai buvo karaliai. Dabar ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti tuos karalius. O iš jaunimo karalių dar nematyti. Tik plačiąja prasme režisierius yra karalius, nes jis už viską atsako.
Kokių jums, kaip režisūros studentui, atsirado naujų užduočių, su kuriomis anksčiau neteko susidurti?
Aktorystė ir režisūra - skirtingos profesijos vien jau tuo, kad vienas žiūri iš žiūrovo pusės, kitas - į žiūrovą. Anksčiau tarsi su šypsena vertindavau režisuojančius aktorius. Bet atėjo toks metas, kai supratau, kad nebegaliu dirbti su režisieriais, kurie ne tik režisuoja, bet dar ir vaidina režisierius.
Režisūra mane visada domino. Kai mokiausi aktorinio meistriškumo pas Rimą Tuminą, buvo pirmi mano, ir kaip režisieriaus, bandymai - aišku, nesėkmingi. Bet vėliau režisavau serialą, laidą „Dar pažiūrėsim“. Tada supratau, kad man trūksta žinių. Magistrantūros studijos buvo visiškai tikslingas pasirinkimas.
Šiuo metu kaip studentas gaunu daug ko nauja. Aišku, turi pats užsiimti savišvieta, bet tie mokslai dar labiau pastūmėja. Dėstytojai Viktoras Gerulaitis, Vaidas Jauniškis nukreipia, tu prapleti savo akiratį ir pradedi domėtis dalykais, kurių pats nebūtum atradęs.
Tarsi neįprasta, kai aktorius ir režisierius kalba apie tai, kad teatro kritikas jam gali suteikti vertingų žinių. Juk tai tokių profesijų atstovai, kurie stovi skirtingose pusėse.
Per visą tą darbo teatruose laiką užsiauginau storą odą. Labai ramiai reaguoju į kritiką, suvarymus, kai suvarinėja ir spektaklį, ir vaidmenį. Neimu to į galvą. Labai atsargiai priimu ir tokią kritiką, kai giria. Iki mano vidaus prasibrauti sunku.
VKT inf.
