Dieve, leisk eiti man keliu teisingu visada,
Kad nekankintų mano sielos skausminga atgaila.
Nizami Gandževi (1140-1209) „Septynios gražuolės“
Lietuvos rusų dramos teatre lapkričio 6 ir 8 d. - Nacionalinės premijos laureato Jono Vaitkaus premjera pagal viduramžių Persijos literatūros klasiko Nizami (Nizami Gandževi, 1140-1209) eiliuotą šedevrą „Septynios gražuolės". Poema pasakoja apie persų šachą Bachramą ir jo septynias žmonas, įvairių kraštų princeses. Kiekvienai iš savo mylimų žmonų šachas Bachramas surentė po rūmus, kurių grožyje slypėjo ir pasaulio sandaros filosofiniai ženklai bei alegorijos.
Anot režisieriaus Jono Vaitkaus, Bachramui pasakojamos septynių gražuolių pasakos turi tam tikrą moralinį užtaisą: „Kodėl būtent tos pasakos? Kodėl jos akcentuoja vienokį ar kitokį nusidėjimą, nuodėmę, kitokią gėrio pusę? Matyt, poetas Nizami buvo neįtikėtino jautrumo menininkas, suteikęs haremui ne kolektyvinį veidą, o išskyręs kiekvieno žmogaus individualumą, santykius, nuoskaudas, lūkesčius, problemas. Labai svarbu kiekvienam pereiti vidinius slenksčius, prieštaravimus, kliūtis, kovą su savimi ir dar kažkuo. Septynių gražuolių pasakos iškelia daug klausimų. Viskas turi savo prasmę, tik reikia mokėti išnarplioti, būti atviru su savimi, nebijoti sau prisipažinti. O tam padeda gilūs ir prasmingi kūriniai. Vienas iš tokių yra Nizami „Septynios gražuolės“.
Sukurti choreografinį naujausio spektaklio paveikslą Jonas Vaitkus pasikvietė vieną žymiausių Azerbaidžano choreografų Tahirą Einullajevą, kuriam talkina ir teatro baletmeisterė Leokadija Dabužinskaitė. Jau keletą savaičių Vilniuje viešintis ir intensyviai repeticijose dirbantis Tahiras Einullajevas žavisi Lietuvos rusų dramos teatro aktorių meistriškumu. „Šiuo metu vyksta nepakartojami ir nuostabūs kūrybiniai momentai - aktorės, įvaldžiusios judesius, per plastiką antranda personažų charakterius. Manau, kad Rytų kultūros, šokio, istorijos žinovai lengvai atpažins vienos ar kitos gražuolės tautybę“, - sakė choreografas.
Kartu su režisieriumi į Nizami išminties pasaulį žengia ir kompozitorius Algirdas Martinaitis, taip pat sukūręs muziką prieš keletą metų Azerbaidžano valstybiniame Samedo Vurguno rusų dramos teatre statytam Jono Vaitkaus spektakliui „Septynios gražuolės".
Lietuvos rusų dramos teatro scenoje žiūrovai išvys „išrengtą“, tiksliau preparuotą pianiną, kurio stygomis gros džiazo muzikantas Dominykas Vyšniauskas. „Muzikinei šio pastatymo paletei reikėjo impulsyvesnės interpretacijos, džiazinės laisvės. O džiazo muzikantai turi platesnį mąstymo akiratį. Viena yra groti pagal užrašytas natas, visai kas kita - prisiderinti prie aktorių sceninio vyksmo“, - pastebėjo Algirdas Martinaitis. Kompozitoriaus nuomone, „išrengtas“ pianinas teatro prožektorių šviesoje įgaus rytietiškos prabangos spindesį, o Dominyko Vyšniausko užgautos jo stygos primins rytiečių instrumento - čango garsus.
Spektaklio „Septynios gražuolės“ įspūdingą scenografiją ir kostiumus kuria Jono Vaitkaus bendražygė dailininkė Daiva Samajauskaitė. Pasak scenografės, spektaklis turi kelias dalis - apčiuopiamą ir ...neapčiuopiamą. Būtent pastaroji, kurią sudaro idėjų paieškos, truko ilgai. O dabar vyksta intensyvus visų idėjų materializavimas. Vienu iš pagrindinių simbolių, kurį išvysime ne tik scenografijoje, bet ir spektaklio plakate, menininkė pasirinko Kaabą* (arab. - kubas) - svarbiausią musulmonų šventyklą Mekoje, vidiniame Uždraustosios Mečetės kieme.
„Erdvės materija, medžiagos, iš kurios daroma materija, diktuoja savo ir keičia dailininko pirmines idėjas. Tarkim, tiesiogine ir perkeltine prasme „nuleido ant žemės“ vieną iš objektų. Tiek mano, tiek režisieriaus traktuotė, įvertinus visas technines galimybes, pakrypo kita linkme ir teko ant žemės nuleisti Kaabą“, - prisipažino dailininkė.
Nizami Gandževi „Septynios gražuolės“ - pasakojimas apie konkretų žmogų ir jo kelią. Tai persų šacho Bachramo ėjimas per nuodėmes, per sunkius sielos išbandymus iki suvokimo, kas žmogaus gyvenime yra vertingiausia. „Būdamas pasakiškai turtingas, jis staiga meta viską, visas jį supančias grožybes, ir pasirenka vienatvę, atsiskyrėlio lemtį... O kad jame įvyktų toks jo virsmas, pakako vieno išminčiaus išsakytos minties. Praėjęs visą žmogiškųjų nuopuolių kelią nuo jaunystės įsimylėjimų iki įmantraus fizinio bei dvasinio ištvirkimo, Šachas priėjo išvados, kad žmogaus paskirtis slypi ne malonumų pataluose. Jam atsiveria kitos, aukščiausios prasmės ir erdvės“, - taip šio savo spektaklio sumanymo prasmę komentuoja jo režisierius, Lietuvos rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus.
Spektaklyje vaidina beveik visa Lietuvos rusų dramos teatro aktorių trupė. Pastatymas skirtas suaugusiems žiūrovams.
Spektaklio repertuaras:
2015 m. lapkričio 6 d. 18.30 val.
2015 m. lapkričio 8 d. 18.30 val.
2015 m. gruodžio 18 d. 18.30 val.
* Juodasis Kaabos akmuo (musulmonai jį vadina al Chadžar al Esvad) - pats žymiausias pasaulio akmuo, pasak populiarios nuomonės Adomo atneštas iš Rojaus.
Kaaba - žymiausia ir pati svarbiausia Al Masdžid al Charamo islamo šventovė Mekoje. Tai kubo formos, 10 ant 12 ir 15 m. aukščio statinys iš akmens, uždengtas juodo šilko audeklu - kisva (ji keičiama nauja kartą per metus), kurios viršutinė dalis išsiuvinėta auksu citatomis iš Korano. Apatinė kisvos dalis taip pat išsiuvinėta auksu ir uždengia įėjimą į Kaabą - gryno aukso duris, sveriančias 286 kg. Kada ir kieno Kaaba pastatyta - neaišku. Pasak legendų, angelas Gabrielius atnešė Juodąjį akmenį iš rojaus ir perdavė jį Adomui kaip tik šitoje vietoje, o į sieną jį vėliau įmūrijo Ibrahimas (Abraomas) su savo sūnumi Izmaeliu (arabų protėviu) Alacho valia atstačiusių visuotinio tvano sugriautą šventovę.
LRDT informacija
