Klaipėdos dramos teatras birželio 18 ir 19 d. 18 val. kviečia į Klaipėdos Žvejų rūmus (Taikos pr. 70), kur vyks paskutinioji sezono premjera - spektaklis pagal prancūzų rašytojos Marguerite Duras (1914-1996) pjesę „Savanos įlanka" (iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė). Spektaklio režisierius - Sigutis Jačėnas, scenoje matysime Klaipėdos dramos teatro aktorius Nijolę Sabulytę, Sigutę Gaudušytę ir Liną Lukošių. Spektaklis skiriamas Teatrų metams ir dviejų damų - prancūzų rašytojos Duras ir lietuvių aktorės Sabulytės - jubiliejams.
Šiemet visas pasaulis mini prancūzų rašytojos, „naujojo romano" krypties atstovės, dramaturgės, scenaristės ir kino režisierės Marguerite Duras gimimo šimtmetį.
Išskirtinė Duras biografija, milžiniškas intelektualinis potencialas, nežabota aistra ir atvirumas, iš knygos į knygą keliaujanti meilės ir mirties poetika... Nieko nuostabaus, kad apie šią moterį tebekalba literatūros tyrinėtojai, kino kritikai, eiliniai skaitytojai. Ji iš tų, kuriems galima pritaikyti daugybę epitetų - neretai net prieštaraujančių vienas kitam.
Bene garsiausią savo romaną „Meilužis" Duras išleido 1984 metais. Jame pasakojama apie rašytojos jaunystę, praleistą Indokinijoje. Šis romanas laimėjo prestižinę Prancūzijos Gonkūrų premiją ir buvo parduotas 1,5 milijono egzempliorių tiražu. 1992 m. „Meilužis" buvo ekranizuotas, filmą režisavo Jeanas-Jacques´as Annaud. Lietuvoje pagal jį spektaklį pastatė Birutė Mar.
Pjesę „Savanos įlanka" Duras rašė bei Paryžiaus „Rond-Point" teatre režisavo beveik tuo pačiu metu, kai buvo parašytas garsusis „Meilužis". Tad nenuostabu, kad kūrinių tematika artima. Žinoma, svarbiausios temos, kaip ir visoje Duras kūryboje - meilė, aistra, mirtis. Temos, kurias pati kūrėja skausmingai jautė ir liudijo visu savo gyvenimu.
Duras rašymo stilius novatoriškas. Tačiau priešingai nei kiti avangardinės krypties atstovai, ji nesidomėjo abstrakčia literatūros teorija, jai terūpėjo pačių žodžių galia, prisiminimai, užmarštis ir jausmai. Daugelio rašytojos kūrinių dialogų sakiniai yra tarsi nepilni - pagrįsti lengvai nuspėjamų žodžių kalboje praleidimu. Užuot aprašinėdama įvykius, rašytoja susikoncentruoja į veikėjų vidinius išgyvenimus. Meilė, ypač ankstesniuose Duras romanuose, suprantama kaip išsigelbėjimas nuo betikslio gyvenimo rutinos.
Prancūzų rašytojas ir žurnalistas Jeanas-François Josselinas 1998 m. savo straipsnį savaitraštyje „Le nouvel observateur" , pavadintą „Visa tiesa apie Duras", baigia taip: „Ar ji buvo didi rašytoja? Tiksliau būtų sakyti - ji buvo absoliuti rašytoja. Nes Duras godžiai rijo ir vertė viską, save ir kitus, medžiaga savo kūriniams, vėl ir vėl kartodama kai kuriuos ją persekiojusius motyvus. Ji neiškraipė realybės, o ją tvėrė. Greičiau fantazuotoja, nei apgavikė. Nevikri ir patyrusi, žiauri ir švelni. Paradoksali - pernelyg. Beje, ji niekam nežinojo saiko. Galima tik mylėti - arba neapkęsti - šią iššaukiančiai akiplėšišką mažytę, besisukančią pačią su savimi vienišo valso sūkuryje. Ar buvo ji literatūros grandė? Pasakyčiau taip: ji buvo mūsų literatūros Piaf ir, panašiai kaip ir ji, be perstojo dainavo apie meilę."
Klaipėdos dramos teatro inf.
