„Sevilija, flamenkas ir smagi nuotaika" - taip artėjančią Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą, Gioachino Rossini operą „Sevilijos kirpėjas", apibūdina spektaklį statanti ispanų choreografė Nuria Castejon. „Sevilijos kirpėjo" premjera jau netrukus - balandžio 11, 12 ir 13 d.
Tai bendras LNOBT ir San Francisko operos pastatymas. Spektaklį kuria ispanų statytojų komanda - režisierius Emilio Sagi, scenografas Llorenças Corbella, kostiumų dailininkė Pepa Ojangur ir choreografė Nuria Castejon. Pastatymo muzikos vadovas - dirigentas Julius Geniušas, antrasis dirigentas - lietuviškų šaknų turintis ispanas Alexis Soriano, šviesų dailininkas Gary Marder (JAV).
LNOBT repertuare jau rodomas vienas režisieriaus Emilio Sagi ir Nurios Castejon darbas - Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybos". Ir šį kartą režisierius žada šventę publikai, operos teatre pasiilgusiai subtilaus muzikinio humoro ir pramogos.
„Sevilijos kirpėjo" premjera San Francisko operoje įvyko 2013 m. lapkritį. Vietinė spauda rašė, jog San Francisko opera sulaukė sąmojingo, elegantiško, smagaus pastatymo. Pagrindinis scenografijos akcentas - baltuma švytinti vila su „nėriniuotais" kaltiniais vartais, tai apšviečiama saulės spindulių, tai audros blyksnių. Kostiumai pabrėžia ispaniškąjį koloritą - rauktos moterų suknelės, uniforminiai ispaniški vyrų kostiumai, o choreografijoje atsispindi flamenko įmantrybės.
„Figaro vedybose" pagal Mozarto muziką šokamas fandangas, „Sevilijos kirpėjuje" - flamenkas pagal Rossini", - atskleidžia Nuria Castejon. Pedro Almodóvaro filmui „Sugrįžimas" (Volver) flamenko gudrybių mokiusi garsiąją aktorę Penélope Cruz, šiuo metu Castejon flamenko rankų mostų, pėdų žingsnių moko LNOBT operos solistus ir šokėjus.
„Kai pirmą kartą Emilio man pasiūlė drauge statyti „Sevilijos kirpėją" 2005 metais Karališkajam Madrido teatrui, pagalvojau: šis žmogus nori šokti flamenką pagal Rossini?! Bet įsiklausiusi į muziką pamaniau, - kodėl gi ne, aš galiu. Šioje muzikoje yra ritmai, kuriuos galiu „išversti" į flamenko kalbą. Žinoma, kai šoka flamenko šokėjai Ispanijoje, jie tai daro žymiai įtikinamiau, nes tai jų stilius. Bet svetur, San Franciske arba Vilniuje, tiesiog daug dirbame, viską darome geriausiai, kaip galime, ir galiausiai mums pavyksta!"
Nuria Castejon daugelį metų šoko Ispanijos nacionaliniame balete (Ballet Nacional de España), Antonio Gadeso bei žymiausiose Ispanijos flamenko trupėse. Pastarąjį dešimtmetį sukūrė choreografiją daugeliui Nacionalinio sarsuelos teatro Madride (Teatro Nacional de Zarzuela) pastatymams. O kaip režisieriaus asistentė su Emilio Sagi dirbo statant operetę „Le Chanteur de Mexico" Paryžiaus „Châtelet" teatre, „Rigoletą" Lisabonoje, Federico Torrobos sarsuelą „Luisa Fernanda", operas „Karmen" ir „Sevilijos kirpėjas" Los Andžele bei San Franciske.
„Sevilijos kirpėją" dainuos dvi solistų sudėtys. Pagrindinį Figaro vaidmenį pakviestas rengti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus ir baritonas iš Rusijos Pavelas Jankovskis. Grafą Almavivą įkūnys tenorai Tomas Pavilionis ir Mindaugas Zimkus, tik ką kurę pagrindinį vaidmenį operoje „Kornetas". Roziną dainuos iš motinystės atostogų sugrįžusi ir jau pilna koja į scenos darbą įsiliejanti Joana Gedmintaitė bei Julija Stupnianek. Rozinos globėjo Daktaro Bartolo vaidmenį rengia Liudas Mikalauskas, kuris dainuos ir intrigas rezgantį muzikos mokytoją Don Bazilijų. LNOBT senbūviai Vladas Bagdonas ir Arūnas Malikėnas rengia Daktaro Bartolo, Liudas Norvaišas ir Egidijus Dauskurdis - Don Bazilijaus vaidmenis. Taip pat dainuos Laima Jonutytė bei LNOBT operos stažuotoja Vilija Mikštaitė (Berta), Tomas Tuskenis ir Jonas Sakalauskas (Fiorelas) bei Dmitrijus Afanasjevas ir Ignas Misiūra (Seržantas).
„Sevilijos kirpėjas" - viena populiariausių operų teatrų repertuare. „Operabase" sąraše ši opera yra devintoji tarp visų pasaulyje statomų šio žanro veikalų.
Lietuvos nacionalinėje operos scenoje „Sevilijos kirpėjas" pirmą kartą pastatytas 1924 m. Kaune, dabartinis pastatymas bus septintasis. Taip pat „Sevilijos kirpėją" statė Kauno muzikinis teatras, 1944 m. - Vilniaus opera, 1949 m. - Klaipėdos teatras, 1947 m. - Detmolde susibūrę į Vakarus pasitraukę lietuvių artistai.
LNOBT inf.
