Agnė Buckutė
Žurnalas „Hystrio" išleidžiamas Italijoje tik keturis kartus per metus, bet visas naujas numeris skirtas Lietuvos teatro procesams. Italų spauda tokį dėmesį lietuvių scenos menui parodė pirmą kartą.
Anot „Hystrio", „jaunos Baltijos valstybės kultūros gyvenime teatras visada užėmė pirmąją vietą, ypač Vilniuje. Anksčiau teatras būdavo pasitelkiamas sovietiniam režimui kritikuoti, o atgavus nepriklausomybę - savo tapatybei įtvirtinti".
Lietuva italų skaitytojams pristatoma kaip maža ir daug iškentusi šalis, kurioje teatras yra tarsi religija, išlaikiusi ryšį su natūralia baltiška prigimtimi, rašo „Lietuvos rytas".
Nustebino noras bendrauti
Publikacijas apie lietuvių teatrą žurnalui keturis mėnesius rengė 15 žmonių, kurių devyni - profesionalūs Lietuvos teatro atstovai. „Hystrio" redaktorę Claudią Cannellą nudžiugino lietuvių noras bendradarbiauti.
„Lietuviai labai didžiuojasi savo kultūra. Šalis dar pakankamai jauna, turbūt todėl jaučiamas stiprus poreikis įtvirtinti lietuviškąją savo istorijos dalį", - svarstė 26 metus Milane leidžiamo žurnalo redaktorė ir didžiausio Italijos dienraščio „Corriere della Sera" žurnalistė C.Cannella.
„Mūsų šalis kai kuriais atžvilgiais yra pavargusi. Kartais sunku parengti straipsnius itališkomis temomis, nes žmonės užsidarę, neranda nei laiko, nei noro tokiam darbui ir už ačiū nedirba", - atskleidė C.Cannella.
Atrado naujų talentų
Iki šiol Italijoje geriausiai buvo žinomas režisierius Eimuntas Nekrošius. Čia daugiau nei per dešimtmetį jis pastatė kelis dramos spektaklius, operų, dirba Vičencos miesto „Olimpico" teatro meno vadovu.
Kaip pasakojo „Hystrio" bendradarbė Laura Caretti, jai geriau pažinti lietuvišką teatrą padėjo Vilniaus „Sirenų" festivalis.
Vaidybos antropologiją Sienos universitete dėstanti L.Caretti lankėsi „Sirenose" pastaruosius dvejus metus. „Čia supranti, kad Lietuvoje yra ne tik E.Nekrošius", - padarė išvadą L.Caretti.
Jos nuomone, lietuvių teatras iš karto sujaudina ir įtraukia žiūrovą. „Panašių pojūčių sukelia didžiųjų pasaulio režisierių Jerzy Grotowskio, Eugenio Barbos, Peterio Brooko darbai. Tačiau Lietuvoje tai yra norma! Čia ir jaunas režisierius kuria teatrą, kuris nepalieka žiūrovo abejingo. Šis teatras trykšta energija, kalba apie mus visus - ne tik lietuvius. Kalba apie nerimą, viltis, baimes, kovas dėl valdžios", - dėstė L.Caretti.
Italai neužčiuopia pulso
Vilnių ir jo teatrus žurnale pristačiusi literatūrologė ir vertėja Toma Gudelytė pastebėjo: teatro padėtis Italijoje yra kitokia.
„Manau, italai pavydi mūsų aistros teatrui ir gebėjimo juo perteikti šiandienos pulsą. Italų visuomenė atitrūkusi nuo teatro. Tenykščių valstybinių teatrų repertuare dominuoja labai tradiciški spektakliai pagal klasiką. Teatras nekalba apie dabarties problemas", - pasakojo T.Gudelytė.
Literatūrologė gyvena Genujoje. Ji kartu su aktoriumi ir režisieriumi Stefano Moretti į italų kalbą išvertė Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Madagaskaras".
Kaip pažymėjo teatro istorikė L.Caretti, Italijos teatras yra susiskaldęs, neturi bendros krypties. „Vilniuje aš randu lietuvišką teatrą, tačiau nuvykusi į Romą ar Milaną itališko teatro nepamatysiu", - pripažino mokslininkė.
Domina lietuvių dramaturgija
S.Moretti su Bolonijos teatro trupe „Gli Incauti" prieš dvejus metus sukūrė spektaklį pagal M.Ivaškevičiaus pjesę „Madagaskaras". Anot režisieriaus, šiuolaikinė lietuvių dramaturgija aktuali Italijoje - ją pristatydamas jis jaučiasi tarsi tyrinėtojas, atradęs nepažintą šalį.
„Hystrio" žurnalui S.Moretti parengė pokalbį su M.Ivaškevičiumi, pristatė ir kitus šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos autorius - Sigitą Parulskį, Laurą Sintiją Černiauskaitę.
„Lietuvių dramaturgija Italijoje yra suprantama, mus vienija bendros temos, - teigė S.Moretti. - M.Ivaškevičius kalba apie tapatybę, nacionalizmą, emigraciją, apie geresnio gyvenimo vietą, S.Parulskis daugiau dėmesio skiria dvasiniams apmąstymams, santykiams, vienatvei. L.S.Černiauskaitė kalba apie homofobiją." Italas prisipažino, kad Lietuvoje jam didžiausią įspūdį padarė dėmesys kultūrai.
Ryšys tarp aktorių ir publikos
„Italų žiūrovams įdomus ne vienas ar kitas režisierius, spektaklis, bet Lietuvos teatras kaip reiškinys su savo kultūriniu kontekstu ir tradicijomis.
Skirdami savo leidinį mūsų šaliai italai parodė, kad jų susidomėjimas nėra vienadienis - jie nusiteikę plėtoti ryšius", - „Lietuvos rytui" aiškino kultūros atašė Italijoje Irma Šimanskytė.
Sienos universiteto profesorei L.Caretti Lietuvoje labiausiai patiko žmonės: „Lietuviai, kad ir išlaikydami atstumą, sugeba užmegzti ir išsaugoti ryšį su kitu žmogumi, neapsimetinėja. Tai jaučiama ir jūsų teatre: aktoriai čia bendrauja su žiūrovais."
Lietuvos vėliavos spalvomis papuoštą „Hystrio" viršelį parengė italų menininkė Georgia Galanti, kurianti koliažus ir juos fotografuojanti.
