Jei dabar pasigirstančius pavasario anonsų balsus prilygintume sportui, išgirstume kur kas daugiau klasikos sirgalių šūksnių nei tų, kurie nori išvysti šį tą naujesnio už XIX a. dramą. Bet pradėkime nuo tylos.
Garsiųjų eilučių „Tyliau! Kas per šviesa lange plevena? / Tai saulė rytmetinė, tai Džuljeta!" šiame spektaklyje neišgirsite, - žada Lietuvos rusų dramos teatras. Jo erdvėse kovo 29, 30 d. garsiausia teatro pasaulyje meilės istorija bus papasakota per kitas raiškos technikas - kontaktinę improvizaciją, kovos menų bei akrobatikos elementus, šiuolaikinį šokį ir pantomimą.
„Romeo ir Džiuljetą" jau trečiąkart statantis režisierius iš Vengrijos Peteris Uray kūrybinį procesą pradėjo nuo specialių dvi savaites trukusių mokymų aktoriams. „Pradėjęs dirbti, pirmiausia aktorius treniruoju. Įsisaviname techniką, po to, projektuodami įvairias judesio situacijas ir improvizuodami, siekiame, kad aktorius pats sugebėtų mąstyti tos ženklų sistemos ribose".
Režisieriaus patirtis - per 20 spektaklių Vengrijos bei Rumunijos teatruose, daugiau nei tuzinui sukurta choreografija. Uray teatro meną studijavo Budapešto teatro ir kino akademijoje, Nacionalinėje Budapešto filhamonijoje įgijo profesionalaus pantomimos artisto kvalifikaciją. Dėsto teatro bei judesio meną aukštosiose mokyklose Vengrijoje ir Rumunijoje, veda meistriškumo pamokas, vadovauja šokio studijai.
Spektaklyje „Romeo ir Džiuljeta" vaidins Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursiai, Lietuvos rusų dramos, Vilniaus Valstybinio mažojo teatro bei studijos „Aglija" artistai. Scenografiją sukūrė Marijus Jacovskis, kostiumus - Aleksandra Jacovskytė.
***
Vokiečių režisierius Rolfas Dennemannas anksčiau kur kas dažniau buvo girdimas kaip ilgametis Dortmunde vykusio festivalio „Off Limits" organizatorius. Bet šią savaitę jis su šokėja Photini Meletiadis Vytauto Didžiojo universitete ir Nemuno saloje Kaune vadovaus praktinei judesio meno ir vaidybos pagrindų laboratorijai. Kartu su savo asistentais aktoriumi Matthiasu Hechtu ir šokėja Rieke Steierl jie studentams demonstruos postdraminio aplinkos teatro įtaką sceninio personažo kūrimui (ir čia Dennemannas tikrai patyręs). Visi šie menininkai Vokietijoje susivieniję į kūrybinę asociaciją „ArtScenico", kuriančią tarptautinius tarpdisciplininius meno projektus.
Vokietijos menininkai laboratorijos ir kūrybinių dirbtuvių pagrindu sieks sukurti aplinkos teatro spektaklį „Peripheria", kuris bus parodytas gegužės 10, 11 d. Kaune, Nemuno saloje ir gegužės 12 d. Birštone vyksiančiame Tarptautiniame kultūros ir ekologijos festivalyje „Grynparkas". „Peripheria" - tai tarptautinio tarpdisciplininio meno projekto „Embedded in Nature / Įguldyta gamtoje" dalis. Šiame projekte taip pat dalyvaus VDU Akademinis judesio teatras, VDU Muzikos akademijos orkestro muzikantai, Kauno šokio teatras „Aura", VDU ir kitų Lietuvos universitetų studentai, menininkai ir studentai iš Prancūzijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės. Kūrybinės dirbtuvės šio projekto sukūrimui tęsis ir po Velykų - iki balandžio 7 d.
***
Tuo metu kitame Kauno senamiesčio gale postdramai atsakys dar viena pasaulinė klasika: Kauno kamerinio teatro lankytojams balandžio 13 ir 14 dienomis legendinę Molière´o komediją „Šykštuolis, arba Melo mokykla" pristatys režisierius Algimantas Pociūnas. Spektaklio scenografiją kuria Sergėjus Bocullo, kostiumus Daiva Petrulytė, muziką - Vidmantas Bartulis.
Pasak režisieriaus, ši pjesė šiandien yra aktuali kaip niekad. Gyvename sumaterialėjusiame pasaulyje, kuriame piniginis vienetas dažnai yra pagrindinis atskaitos taškas vertybių skalėje. Pinigai - mūsų ramios kasdienos garantas, pilnatvės pamatas, vertės išraiška - mūsų draugas ir priešas, rojus ir pragaras, tikslas ir priemonė. Ir todėl vienintelis įrankis, atstatantis pusiausvyrą šioje vertybių sistemoje, - šypsena bei ironija. Algimantas Pociūnas nesiruošia pjesės aktualizuoti ar adaptuoti šiuolaikiniam žiūrovui. Bet kurioje epochoje žmogus turi norų ir silpnybių, o klasikinis kūrinys yra aktualus visada.
***
Pamažu artėjame prie mūsų dienų: klasikinės rusų dramaturgijos gerbėjai gali džiūgauti, nes Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje balandžio 12, 13 ir 18 d. įvyks Ivano Turgenevo pjesės „Mėnuo kaime" premjera. Spektaklio kūrėjas - žymaus rusų režisieriaus ir pedagogo Piotro Fomenkos auklėtinis, daugiausia Maskvoje kuriantis režisierius Valius Tertelis.
Pjesė 1872-aisiais pirmą kartą buvo pristatyta Maskvos scenoje. Tačiau tikrasis „Mėnuo kaime" vertingumas atsiskleidė teatro genijaus Konstantino Stanislavskio režisūrinėse rankose. Spektaklis „Mėnuo kaime" žiūrovus nukelia į tingią vasarą kaime. Turtingo dvarininko žmonos Natalijos Petrovnos nuobodulį protarpiais gali prablaškyti tik gero šeimos draugo kompanija, ilgi pasivaikščiojimai ir stalo žaidimai. Idilišką sąstingį netikėtai nutraukia mokytojauti priimto jauno studento atvykimas. Tuomet ir užverda ne vieną dvaro gyventojo širdį kaitinantys jausmai...
„Meilė, mano požiūriu, yra begalinis darbas", - teigia spektaklio režisierius Valius Tertelis, žadėdamas savo spektakliu publiką tyliai įtraukti į šiandieninio žmogaus vertybių apmąstymą.
Spektaklio scenografiją kuria Arvydas Norvaišas, kostiumų dailininkė - Kotryna Daujotaitė, kompozitorius - Vidmantas Bartulis. Pagrindinius vaidmenis kuria Gintaras Adomaitis, Inesa Paliulytė, Indrė Patkauskaitė, Tomas Rinkūnas, Egidijus Stancikas ir Dainius Svobonas.
***
Klasika savo repertuarą pradeda ir naujasis teatras-studija „Theaomai" (graikiškai - matyti, žiūrėti, vertinti ): balandžio 4 d. 18 val. Vilniaus Mokytojų namuose trupė pristatys Antono Čechovo „Ivanovą". Spektaklį režisavo Silva Krivickienė.
Jaunų trupės aktorių lūpose gyvai skambės mintys apie tai, kiek jėgų reikia tam, kad gyventum; kiek - kad būtum su svetimu tapusiu žmogumi. Ir ar apskritai žmogus turi teisę svarstyti kito moralę, o juo labiau - mokyti ir teisti?
„Susitikimas su Čechovo dramaturgija yra didelis iššūkis kiekvienam aktoriui - jo personažų sukūrimas reikalauja didelės profesinės ir asmeninės brandos. Po pernai metais pristatyto spektaklio pagal Fiodoro Dostojevskio romaną „Broliai Karamazovai" norėjosi ir toliau gilintis į rusų klasiką - tai yra didžiulė humanizmo mokykla jaunųjų aktorių kūrybiniam tobulėjimui", - pjesės pasirinkimo motyvus aiškino režisierė.
Teatrą-studiją „Theaomai" įkūrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) I magistrantūros kurso vaidybos studentai. Pernai pristatytas pirmasis trupės spektaklis pagal „Brolius Karamazovus" sulaukė pripažinimo Lietuvoje ir už jos ribų - aktorių darbas buvo įvertintas festivalyje „Tylos!" (Vilnius), tarptautiniame debiutų festivalyje „Tavo šansas" (Maskva), festivaliuose Maskvoje, Bratislavoje ir Grenoblyje. O naujausio spektaklio kol kas laukia Vilniaus mokytojų namai, Švenčionių kultūros centras (balandžio 17 d.), Marijampolės dramos teatras (gegužės 10 d.).
Taigi, pavasario rungtynių „Klasika vs. Postdrama" rezultatas 4:1, o „Rytai (rusai)" vs. „Vakarai (kitas pasaulis)" - 2:3.
Menų faktūros inf.
