„Kiekviena maža tauta yra per žingsnį nuo karo", sako kroatų dramaturgas Mate Matišićius. Klaipėdos dramos teatras kviečia į paskutiniąją šių metų premjerą - jo vienaveiksmę dramą „Moteris be kūno". Spektaklį režisavo Ramunė Kudzmanaitė, spektaklio dailininkas - Marijus Jacovskis. Scenoje išvysime Liną Lukošių, Nijolę Sabulytę, Valentiną Leonavičiūtę, Rimantą Pelakauską, Vaidotą Jočį, Arūną Račkauską. Premjeriniai spektakliai žiūrovų lauks Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70, Klaipėda) gruodžio 6, 8 ir 14 d. 18 val.
Mate Matišićius (g. 1965) - vienas svarbiausių šiuolaikinių kroatų rašytojų, jo populiarumą liudija vertimai į gausybę kalbų ir Europos teatrų repertuarai. Tai konvencijų nepripažįstantis autorius - ne vieną šokiruojantis, gąsdinantis ir piktinantis, o daug kam tiesiog nepatogus. Vienoje kūrybos sferoje neišsitenka jo talentas - jis yra ir scenaristas, ir džiazo gitaristas bei kompozitorius - beje, klaipėdiečių premjeroje išgirsite būtent jo sukurtą muziką, suteikiančią spektakliui ypatingo balkaniško kolorito.
Matišićius šiuo metu gyvena iš pjesių bei scenarijų rašymo ir muzikavimo, nors yra baigęs teisės mokslus. „13-16 metų buvau didelė roko žvaigždė Jugoslavijoje. Ilgą laiką gyvenau gatvėje, mečiau mokyklą. O kai supratau, jog tai nėra gerai, grįžau į ją atgal ir vėliau studijavau teisę", - pasakoja Matišićius.
Jo knygą „Pomirtinė trilogija" šiemet Lietuvoje išleido leidykla „Aidai" Tai dramos, pasakojančios apie gyvenimą Balkanuose po „didžiojo sprogimo". Knygą sudaro trys pjesės - „Pirma laidojami sūnūs", „Moteris be kūno" bei „Niekieno sūnus". Pastarosios pjesės pagrindu buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas.
„Knyga atsirado ne iš koncepcijos, o iš realios istorijos. Lankiausi savo gimtajame kaime, užėjau į barą ir pamačiau geriančius jaunuolius. Paklausiau, ką jie čia veikia. Jie atsakė, jog eina į paštą, o paskui visada ateina į barą. Aš paklausiau - kodėl einate į paštą? Jie eidavo pasiimti pensijos, nors nė vienam iš jų nebuvo 30 metų. Pamatęs tokį pasaulio veidą ir parašiau pirmąją šios trilogijos dramą", - pasakojo autorius.
Pasak Matišićiaus, nors po tiek rašymo metų jis jau turi profesionalių gebėjimų rašyti pjeses, kuriant šią knygą to nereikėjo, nes istorija „kalba" pati savaime. Iš tiesų kalba - ir Lietuvos žiūrovams. Apie pasaulį, nuolat balansuojantį ant beprotybės ir prievartos slenksčio. Apie sunkų ir mirtinai pavojingą užsiėmimą - žmogiškumo išsaugojimą katastrofos akivaizdoje. Ar mums, lietuviams, tai aktualu? Juk tai atsitiko ne mums, toli nuo mūsų, kažkur Balkanuose?.. Į tai geriausiai atsako pats rašytojas: „Kiekviena maža tauta yra per žingsnį nuo karo."
Klaipėdos dramos teatro inf.
