Mindaugas Klusas
Pirmoji kovos klubo taisyklė - niekam neprasitark apie jį. Atleiskit, žurnalisto plepumas: lapkričio 10 ir 11 dienomis visas Jaunimo teatro duris atvers „Kovos klubas".
"Kovos klubas" - tai režisieriaus, aktoriaus, muzikanto, teatro judėjimo „No Theatre" lyderio Vido Bareikio spektaklis, paremtas amerikiečių rašytojo ir žurnalisto Chucko Palahniuko to paties pavadinimo romanu. Premjeros dienomis scenoje susitiks (ką ten, jau nuo vasaros susitinka) įvairiais požiūriais įvairi trupė: „No Theatre" nariai, vyresnės kartos Jaunimo teatro aktoriai ir masinėms scenoms iš gatvės surinkti jaunuoliai. „Kovos klubas" jokiu būdu neišsiteks Jaunimo teatro didžiojoje salėje - spektaklio prologas ir finalas vyks teatro kieme.
Kūrinys atėjo pats
Pasak V.Bareikio, galima minėti daug kelių, kaip jo vadovaujamas sambūris artėjo prie „Kovos klubo" ir spektaklio. Žinoma, daugelis buvo skaitę Ch.Palahniuko knygą. Ypač vaikinai. Ko gero, visi matę romano ekranizaciją - 1999 metų Davido Fincherio filmą. Vaikinai - tikrai. Be to, atsirado puiki proga prilygti Bradui Pittui, pasigalynėti su juo. Ypač tuo degė vaikinai.
Suveikė ir kūrybinės jungtys. Anot V.Bareikio, „Kovos klubo" užuomazgos jau slypėjo ankstesniuose jo sceniniuose darbuose - „Telefonų knygoje" ir „Mr. Fluxus, arba Šarlatanuose". „Kiekviename spektaklyje galėjai išgirsti tam tikrą manifestą. Pirmajame - teatro, antrajame - meno. O „Kovos klubas" manifestuoja mūsų požiūrį į visuomenę ir bendražmogiškus dalykus. Šis kūrinys - loginė ankstesnių spektaklių tąsa. Jis tarsi pats atėjo pas mus", - teigė režisierius.
Sava versija
Spektaklio kūrėjai atranda ir kitokių paralelių. Pavyzdžiui, tarp dviejų socialinio lauko „manipuliatorių" - knygos personažo Tailerio Dardeno ir „Fluxus" įkvėpėjo Jurgio Mačiūno. V.Bareikio manymu, pastarajam, jei nebūtų buvęs silpnos sveikatos, kovos klubo idėja visai galėjusi ateiti į galvą. Arba bent jau laikytų ją vertinga.
"Taileris yra pagrindinio knygos veikėjo - pasakotojo - vaizduotės vaisius. Ši aplinkybė mums leidžia liestis prie tobulo vyro temos, kurti tikrovėje neegzistuojantį personažą-antžmogį: gražų, stiprų, protingą, šmaikštų, drąsų ir laisvą. Tokių „antvyrių" retai sutinkame, tiesa?" - klausė režisierius.
Romane svarbi psichinės negalios, asmenybės susidvejinimo tema. Šizofreninė pasakotojo asmenybė ima ryškėti jau knygos pradžioje. Filme šis motyvas pasitelkiamas pabaigai, netikėtai atomazgai. „D.Fincherio kūrinys kiekvienam mūsų paliko „atspaudą". Nelengva buvo nuo jo atitrūkti. Tačiau pavyko ir dabar turime savą „Kovos klubo" versiją", - tikino režisierius. Ch.Palahniukas rašė apie moterų užaugintų vyrų kartą, neturėjusią tėvo - Dievo - modelio. V.Bareikis atradęs kitą motyvą ir į jį sutelkęs visą prasminį kūrinio krūvį: „Kad ir koks būtų vyras - aukštas ar žemas, stiprus ar silpnas - jis savyje turi Tailerį ir bet kada gali jį išlaisvinti: gyventi Tailerio taisyklėmis, spjauti į sociumą, atsikratyti finansinės priklausomybės, rasti „savo"."
Pradžia
Praėjusią gegužę „No Theatre" lankėsi „Transeuropos" festivalyje Vokietijoje. Ten jaunųjų aktorių sambūris rodė teatralizuotą koncertą „No Concert" ir pradėjo „Kovos klubo" repeticijas. Trupė perskaitė, išnagrinėjo Ch.Palahniuko kūrinį ir padėjo jį į šalį. Prasidėjo improvizacijos: kaip susitiko Taileris ir pasakotojas, kaip pasirodė Marla Singer. „Mėginome pajusti, užčiuopti savus tailerius, marlas, pasakotojus", - teigė V.Bareikis. Po dešimties dienų buvo sukurtas pirmasis spektaklio eskizas. Viešnagė, anot režisieriaus, padėjo trupei išeiti iš lietuviško konteksto, nedidelių geografinių mastelių ir plačiau pažvelgti į romaną.
Paieškos
"Buvo svarbu atrasti, su kuo gi grumsis mūsiškis kovos klubas. Koks mūsų „Išdaigų komitetas", „Destrukcijos projektai"? Ką galėtume nuveikti susibūrę į dvidešimties žmonių grupę?" - pradžioje kamavusius klausimus prisiminė V.Bareikis. Svarstyta net užsiimti socialine veikla. Vasarą prie „No Theatre" prisišliejo būrys jaunų vyrukų, neprofesionalių masuotės aktorių. „Susidarė darni grupė. Ją jau galėčiau vadinti viena savo pergalių, - džiaugėsi režisierius. - Įrodėme, jog įmanoma surasti dvidešimt vyrų, kurie be jokio atlygio sutiktų aukotis dėl idėjos." Pasak spektaklio kūrėjo, tarp atėjusiųjų yra keletas, kurie jį maloniai stebina per kiekvieną repeticiją. „Gražūs atradimai. Norėčiau su jais darbuotis ir ateityje", - sakė V.Bareikis. Galiausiai paklaustas, į ką nukreiptas jo vedamų kovotojų kumštis, režisierius teigė pasisakąs prieš nuostatą, kurią pateisina, toleruoja ir kuria gyvena keturi penktadaliai lietuvių: dauguma žmonių dirba nemėgstamą darbą, kad užsidirbtų pinigų, už kuriuos šiaip ne taip pavyks nusipirkti sūrio ir „čipsų". „Baisu, jog tai girdžiu ir savo giminaičių aplinkoje. Ši frazė tiesiog tvyro ore", - tikino jis.
Muzikiniai portretai
V.Bareikis atskleidė, kad perskaitęs patinkamą kūrinį įsiklauso, mėgina išgirsti jo muziką. „Mr. Fluxus" skambėjo Johnu Cage´u ir Yoko Ono. O koks muzikos užtaisas galėtų atskleisti jauną vyrišką „Kovos klubo" energiją? Pasak režisieriaus, spektaklis tiesiog prašėsi trankesnės stilistikos - pankišką siautulį keliskart pagausinančio „hardcore". Todėl per spektaklį griaudės džiazuojančio ir į žanrinius paribius mielai besileidžiančio trio „Sheep Got Waxed" muzika. Maža to, ją scenoje grupė atliks gyvai. „Atsirado labai gražus, originalus spektaklio garso takelis. Kiekvienas personažas turi savo muzikinį „alter ego", skambės ir pagrindinė „Kovos klubo" tema. Galbūt ateityje pavyks išleisti spektaklio muzikos CD", - svarstė V.Bareikis.
Teatro aktoriai - rateliuose
Draminiu kūriniu romaną pavertė pats V.Bareikis. Inscenizaciją jis pradėjęs kurti dar vasarą, siekęs medžiagą priartinti prie dabarties ir jį supančių žmonių. „Vasarą parašyta santrumpa vėliau buvo „karpoma" dar kelis sykius. Dabar dirbame pagal ketvirtą jos versiją, kuri jau galėtų vadintis scenarijumi", - aiškino V.Bareikis. Pastatymo scenografiją kuria Marta Vosyliūtė.
Pasakotojo vaidmenį spektaklyje atliks Ainis Storpirštis. „Vainius Sodeika ir Dovydas Stončius sudarys labai įdomų duetą", - teigė V.Bareikis, bet detalių neatskleidė. Marlą Singer pasikeisdamos įkūnys Elzė Gudavičiūtė ir Agnė Kaktaitė iš teatro laboratorijos „Atviras ratas". Nemažai svarstyta, kas vaidins Didįjį Bobą, tą duonkepalį prakaitu srūvančiomis ir nukarusiomis krūtimis. Galiausiai nutarta, jog šiam vaidmeniui labiausiai tinka Gabrielius Liaudanskas-Svaras. „Kai per repeticiją Ainis ir Svaras apsikabino, supratau - va, turime tikrą Bobą. Tegul dabar verkia vienas į kitą", - juokėsi režisierius.
Pasakotojo boso vaidmenį atliks Vytautas Taukinaitis. Antanas Šurna sukurs romane nesantį personažą - durininką, kuris stebi ir stebisi, kas vyksta šiame išprotėjusiame pasaulyje. „Manau, vaidmenis paskirstėme tinkamai: pagrindinius kuria jaunimas iš „No Theatre", o Jaunimo teatro aktoriams teks užpildyti terapijos ir psichologinės pagalbos grupių ratelius. Gal kam nors tai ir nepatiks..." - nusišypsojo V.Bareikis.
