Vėlų penktadienio, birželio 8 d. vakarą baigėsi Menų faktūros skaitytojų ir teatrų lankytojų balsavimas dėl sezono geriausiai ir prasčiausiai vertinamų spektaklių. Balsuojantiems nereikėjo skambinti, todėl skambučiai nieko nekainavo, pakako parašyti atsiliepimą į Menų faktūros paštą ar į komentarų skyrelį po išrinktų penketukų tekstu.
Galima neabejoti, kad rezultatus nulėmė aktyviausi puslapio lankytojai, nepatingėję pabalsuoti. Vėliau galima bus tik spėlioti ar sociologams analizuoti, kiek tai priklauso nuo kartų specifikos - vieni žiūrovai geriau jaučiasi virtualioje erdvėje ir nebijo išreikšti savo pozicijos, kiti galbūt žvelgia į tai rezervuotai. Galbūt kai kurie įvykiai paskatina aktyviau reaguoti, ir į praeitį nugrimzta seniau atsitikę (taip Panevėžio Juozo Miltinio teatro situacija ir Kultūros ministerijos sprendimas galėjo atsidurti tarp pirmųjų varžtų, tačiau tiekos balsų nesulaukta renkant penketukus). Tačiau balsavimo subtilybės dabar nebesvarbu, nes, kaip kadaise sakė Menų spaustuvės ideologiniai klasikai - „Nebalsuoji - nesiskųsk".
Todėl sveikiname visus, patekusius į geriausiųjų ir ne taip palankiai vertinamų, bet ne mažiau įspūdingų darbų sąrašą ir pateikiame jūsų išrinktus „Sezono vinį ir „Sezono varžtą, greta parašydami ir arčiausiai jų stovėjusius.
„Sezono vinis" - „Mr. Fluxus, arba Šarlatanai?" („No Theatre, rež. Vidas Bareikis).
Artimiausi pretendentai (eilės tvarka) buvo „Dieviškoji komedija" („Meno fortas", rež. Eimuntas Nekrošius) ir „Visuomenės priešas" (LNDT, rež. Jonas Vaitkus).
„Sezono varžtas" - „Išvarymas" (LNDT, rež. Oskaras Koršunovas).
Artimiausi pretendentai - „Ir vėl viskas bus gerai" (LNDT, rež. Cezaris Graužinis) bei „Akmuo" (LNDT, rež. Agnius Jankevičius).
 |
| „Išvarymas” taip pat nusipelno aplodismentų. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka |
Menų faktūros inf.
