Šią savaitę Menų spaustuvė iš tiesų geriausiai atspindi kultūrinio inkubatoriaus vardą - visose salėse, repeticijų erdvėse, studijose, koridoriuose ir ant laiptų šurmuliuoja moksleiviai, dalyvaujantys kūrybinėse dirbtuvėse.
Birželio 4-11 dienomis vykstančios kūrybinės dirbtuvės vainikuoja pirmąjį projekto „Menų spaustuvė: nauja neformalaus ugdymo erdvė mokyklų bendruomenei" etapą. Projekte dalyvaujantys 120 vyresniųjų klasių moksleivių ir meninio ugdymo pedagogų iš atrinktų Vilniaus, Šiaulių, Ignalinos ir Troškūnų (Anykščių rajonas) mokyklų nuo šių metų vasario mėnesio keturis kartus jau lankėsi Menų spaustuvėje.
Jie gavo nemažai teorinių žinių apie šiuolaikinius scenos menus - teatrą, šiuolaikinį šokį, cirką ir t.t., profesionalūs lektoriai padėjo moksleiviams susipažinti su naujausiais procesais. Projekto dalyviai taip pat pamatė skirtingų žanrų lietuvių ir užsienio kūrėjų spektaklių, aktyviai diskutavo su jų autoriais.
Po teorijos atėjo metas praktikai - 75 moksleiviai ir jų pedagogai pasiskirstė į režisūros, scenografijos, dramaturgijos, šiuolaikinio šokio ir teatro muzikos grupes, savaitei apsigyveno Vilniuje ir ėmėsi darbo kūrybinėse dirbtuvėse Menų spaustuvėje, kurias tikrai galima vadinti teatro stovykla.
Kiekvienai dirbtuvei vadovauja profesionalas-lektorius. Užduotis savo potencialiems kolegoms-režisieriams duoda Agnė Dilytė, „Atviro rato" universalusis aktorius, režisierius ir dramaturgas Justas Tertelis dalijasi su savo grupe teatrinio rašymo subtilumais, scenografės Giedrės Brazytės dirbtuvėse vyksta aktyvus scenos maketų karpymo, klijavimo, dažymo ir daugybė kitų darbų, iš kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės ir jos jaunųjų kolegų studijos girdisi įvairiausi garsai, choreografės Birutės Banevičiūtės šokėjų grupė į dienos pabaigą puikiai jaučia kiekvieną raumenuką.
Kūrybinių dirbtuvių vadovai išsirinko bendrą temą - „Stotis", kurią bandys atskleisti įvairiausiais požiūrio kampais. Kompozitoriai savo „ekspedicijoje" į sostinės geležinkelio stotį ieškojo garsų, režisieriai ir dramaturgai - personažų, situacijų, galimų istorijų ir emocijų, scenografai - erdvinių sprendimų.
Padirbę atskirai, įpusėjus dirbtuvėms grupės pradeda „svečiuotis" viena pas kitą ir bandyti, ar įmanoma jungtis ir kurti bendrai. Dramaturgai siūlo savo parašytas scenas, režisieriai organizuoja jų skaitymus, kompozitoriai ir scenografai svarsto, kokie garsai ir vizualieji elementai galėtų kurti konkrečios scenos atmosferą, šokėjai kuria sceninį judesį.
Pusantrų metų vyksiantis edukacinis projektas įtrauks 240 vyresniųjų klasių moksleivių ir jų mokytojų iš 12 Lietuvos mokyklų.
Projekto rengėjai tikisi, kad ši edukacinė MS veikla padės potencialių scenos menų kūrėjų ir vertintojų būriui susidaryti aiškesnį šiuolaikinių scenos menų vaizdą, išmokti juos „skaityti", augintis kriterijus ir, pažinus itin įvairų kontekstą, atrasti savo, nepriklausomą kuriančio ir mąstančio žmogaus balsą.
Projektą finansuoja Europos Sąjungos Socialinis fondas ir LR Švietimo ir mokslo ministerija.
Menų spaustuvės inf.
