Indrė Jonušytė
Panevėžyje baigėsi jau aštuntą kartą „Meno" teatro surengtas Kamerinių spektaklių festivalis, šiais metais virtęs tarptautiniu. Jame dalyvavo teatras „Nikoli" iš Lenkijos. Festivalio laureatu tradiciškai iš miesto kultūros ir meno darbuotojų sudaroma vertinimo komisija paskelbė Nacionalinio dramos teatro spektaklį, Jono Vaitkaus režisuotą J.Jokelos pjesę „Fundamentalistai".
Iš viso per dvi savaites „Meno", Muzikinio ir J. Miltinio dramos teatrų scenose parodyta dvylika naujausių šalies teatrų pastatymų, tarp jų vienas, skirtas vaikams.
Festivalį atidarė Vilniaus kamerinio teatro pagal garsųjį jaunos žydaitės Anos Frank dienoraštį Alicijos Gian ir Mariaus Mačiulio režisuotas spektaklis „Kai žmonės vaidino Dievą..." Sutapo, kad jis buvo parodytas Tarptautinės koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo dienos išvakarėse. Be to, žiūrovams buvo įdomu palyginti šią ir J.Miltinio dramos teatro („Visada tavo, Ana Frank") versijas.
Panašiai atsitiko ir su Neilo Saimono pjese „Paskutinysis aistringas meilužis", kurią atvežė Rusų dramos teatras ir kuri štai jau keliolika metų vaidinama Panevėžio teatre. Laikas daro savo, pastatymai irgi dėvisi. Ko gero, ir dėl pastarosios aplinkybės, ir dėl šiokios tokios nostalgijos vilniečių aktorių S. Zinovjevo ir J.Bogdanovič-Golubevos duetas šioje kūrybinėje dvikovoje pasirodė pirmaujantis.
Nepriklausomas I. Reklaičio ir G. Čajausko teatrinis duetas iš Klaipėdos, vaidindamas S.Mrožeko pjesę „Emigrantai", neabejotinai apeliavo į jausmus, kurie Lietuvoje šiuo metu veržiasi per kraštus. Jauni Kauno dramos teatro „Moderatoriai" (pjesės autorius ir režisierius - Andrius Kurienis) nagrinėjo ne mažiau aktualią pasaulį užvaldančio nenuspėjamo internetinio bendravimo, agresyvių socialinių tinklų keliamas problemas. Keista, tačiau žiūrovų antplūdžio šie spektakliai nesulaukė.
Kaip, beje, ir vienintelis užsienietiškas teatras iš Krokuvos, intrigavęs pagal garsiąją V.Nabokovo „Lolitą" prieš keletą metų sukurtu, 2008 m. IX Lenkijos nepriklausomų teatrų festivalio Pagrindiniu prizu bei prizu už geriausią moters vaidmenį apdovanotu pastatymu „Lolita Doli". Tiems, kas pamatė savitą pantomiminę, žaismingą, „eksperimentuojančios savo kūnu ir jausmais" Avelės Lolitos versiją, liko viltis, kad nedidelis kūrybingas kolektyvas dar atvyks į panevėžiečių kasmet rengiamą kamerinę teatro šventę bent jau tam, kad ją paįvairintų.
Festivalyje parodyta pirmoji pirmojo Lietuvoje profesionalaus universitetinio - Vytauto Didžiojo universiteto - teatro premjera, Agniaus Jankevičiaus pastatyta Yasminos Reza tragikomedija „Trys gyvenimo versijos". Naujai scenos meno studijai-laboratorijai, kurioje žada bendradarbiauti ir jau patyrę scenos vilkai, ir perspektyvūs jauni menininkai iš Lietuvos bei užsienio, vadovauja Goda Piktytė, kartą jau tapusi šio festivalio laureate. VI kamerinių spektaklių festivalyje ji vaidino Rusų dramos teatro ir VŠĮ „Mens Publika" spektaklyje pagal tos pačios populiarios prancūzų autorės Yasminos Reza pjesę „Atsitiktinis žmogus".
Į akis šiemet krito šiokia dramaturginės medžiagos monotonija ir spektaklių minimalistinių pavadinimų gausa: „Emigrantai", „Moderatoriai", „Pasikėsinimai", „Fundamentalistai"... Pastarasis, Jono Vaitkaus Nacionaliniame dramos teatre režisuotas, Povilo Budrio ir Rasos Samuolytės suvaidintas spektaklis pagal „atvirą, nuoširdžią, apnuogintą" J.Jokelos pjesę, salėje nepaliko abejingų žiūrovų. Juos pavergė puikūs aktoriniai darbai.
Panevėžiečių mėgstama Cezario grupė šįkart beveik pilnutėlei salei parodė vieno garsiausių šiuolaikinių dramaturgų Martin´o Crim´o „Pasikėsinimus". Nelengvas bandymas aistringai, ryškiai, neretai šaržuojančiai ir ironiškai perteikti nuolat komunikuojančio, tuo pačiu metu beprotiškai vienišo žmogaus būsenas ir gerokai sutrikusį intelektą - pavyko. „Nelengva" medžiaga rado atgarsį ir tarp žiūrovų, ir ilgokai diskutavusioje vertinimo komisijoje.
Nuolatinis Kamerinių spektaklių festivalių dalyvis, 2008 m. laureatas, Kauno kamerinis teatras šį kartą atvežė Panevėžio scenos meno mėgėjams iš gausių pastatymų J.Miltinio dramos teatre gerai žinomo režisieriaus Algimanto Pociūno darbą, Aleksandro Volodino romantinę dramą „Penki vakarai". Anot organizatorių, „paprastas pasakojimas šiuolaikinės dramaturgijos įmantrybių fone" iš tikrųjų „sušildė nesupainiotu supratimu apie gėrį ir blogį..." Be to, parodė, kad nepriklausomai nuo tikrovės, kurioje gyvena, žmonės yra išsiilgę jautrių ir prasmingų istorijų su laiminga pabaiga.
Festivalį tradiciškai užbaigė šeimininkai, „Meno" teatras su šio sezono premjera, Rimanto Tereso režisuota Rolano Toporo romantine komedija „Žiema po stalu".
