Š.m. balandžio 26 ir 27 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) didžiojoje scenoje įvyks dešimtoji 72-ojo sezono premjera - spektaklis pagal Dantės Alighierio „Dieviškąją komediją", kurį režisuoja Eimuntas Nekrošius. „Dieviškoji komedija" - tai teatro „Meno fortas" ir LNDT koprodukcija. Scenografiją ir kostiumus naujausiam Nekrošiaus pastatymui kuria nuolatiniai režisieriaus partneriai Marius Nekrošius ir Nadežda Gultiajeva, spektaklio muziką - Andrius Mamontovas.
Pagrindinius vaidmenis spektaklyje kuria didelę bendro darbo patirtį su režisieriumi turintys aktoriai. Dantė - Rolandas Kazlas (Jago vaidmuo garsiajame „Otele"), Vergilijus - Vaidas Vilius (dirbęs visuose pastarųjų metų Eimunto Nekrošiaus pastatymuose - „Metai", „Giesmių giesmė", „Faustas", „Idiotas"), Remigijus Vilkaitis (žinomas iš Jaunimo teatro pastatymų - „Meilė ir mirtis Veronoje", „Nosis"). Daug energijos spektakliui suteikia grupė jaunų talentingų aktorių Darius Petrovskis (matytas Dostojevskio „Idiote"), Simonas Dovidauskas, Ieva Triškauskaitė (Beatričė) ir kiti.
Niekada Lietuvos teatre nestatyta Dantės Alighierio „Dieviškoji komedija" - didžiulis iššūkis režisieriui, statančiam net ir „neįveikiamus" kūrinius. Anot Nekrošiaus, „tai išbandymas - suvokti, ar iš viso įmanoma šį kūrinį išversti į žmogišką, teatrinę kalbą. Uždavinys yra ant neįmanomumo ribos".
„Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus idėja perkelti į sceną ir priartinanti prie šiandieninio žmogaus vieną iškiliausių pasaulio rašytinės kultūros kūrinių yra unikali ir neabejotinai reikšminga Lietuvos teatro kultūrai. Nacionalinis dramos teatras didžiuojasi galėdamas padėti režisieriui tai padaryti ir kartu su „Meno fortu" pristatyti Lietuvos žiūrovams šį neeilinį spektaklį", - teigė LNDT meno vadovas Audronis Liuga.
Dantė Alighieris daugiau kaip trylika metų, iki pat savo mirties, kūrė „Dieviškąją komediją", kuri tapo ir turbūt visiems laikams išliks įstabiausiu italų ir pasaulinės literatūros šedevru. Jau septynis amžius iš epinės poemos įkvėpimo semiasi poetai, muzikai, dailininkai, skulptoriai. Aliuzinių ar tiesioginių nuorodų į Dantės kūrinį galima rasti daugelyje meno kūrinių. Istorikai, filosofai, teologai, matematikai, menotyrininkai nuolatos narplioja Dantės sukurtą anapusinio pasaulio sistemą, vis atskleisdami naujas alegorijų ir simbolių prasmes, ir šis procesas, matyt, niekuomet nesibaigs. Dantė, vedamas Vergilijaus per pragarą ir skaistyklą į rojų, kur jo laukia mylimoji Beatričė, sutinka ir išklauso dešimtis personažų. Šios istorijos, paremtos ir tikrais faktais, ir legendomis, verčia Dantę susimąstyti apie savo gyvenimo klaidas, nuodėmes, prisiminti draugus ir priešus, apgalvoti savo paties gyvenimą ir kūrybą.
„Dieviškojoje komedijoje" ypatingas dėmesys skiriamas ir Dantei kaip autoriui, subtiliai ir su humoru pažvelgiama į kūrėjo ir jo sukurto bei istorijai paliekamo kūrinio santykį. Kiekvienas žmogus yra kūrėjas savo darbe ir su nerimu kaskart laukia įvertinimo. Dviejų didžių skirtingų epochų poetų - Dantės ir Vergilijaus - duetas leidžia režisieriui ir aktoriams pasinerti į kūrybos proceso esmę, analizuoti sudėtingus autoriaus ir jo kūrinio santykius.
Spektaklio koprodiuseriai - Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Apulijos teatras (Teatro Pubblico Puglieze, Baris), Tarptautinis Stanislavskio fondas (Maskva), Festivalis „Baltiskij dom" (Sankt Peterburgas). Spektaklis kuriamas padedant prodiuseriui Aldo Migueliui Gromponei ir Lietuvos kultūros ministerijai.
Bilietus visoje Lietuvoje nuo š.m. kovo 26 dienos pradės platinti „Tiketa".
LNDT ir teatro „Meno fortas" inf.
