Enrika Striogaitė
Naujasis LTS pirmininkas - ne naujokas kultūros vadybos reikaluose. Aktorius R.Rimeikis, režisavęs ne vieną spektaklį Klaipėdos, Juozo Miltinio, Lietuvos nacionaliniame dramos teatruose, parengęs ne vieną poezijos skaitymo programą, yra dirbęs tuometėje Kultūros iš švietimo ministerijoje. Šiuo metu jis - LNDT trupės aktorius.
Išprašyti iš salės
LTS tirpsta kaip pavasarį sniegas, į ją beveik nestoja nauji nariai, ypač - jaunimas, maža to, teatralai masiškai iš jos išstoja. Daugelis jų užduoda esminį klausimą: „Ką man duoda teatro sąjunga? Kas iš to, kad jai priklausau ir kam apskritai ji šiandien reikalinga?" Praėjusios kadencijos LTS pirmininkas Algis Matulionis siūlo klausimą apversti ir pasvarstyti, ką duoda teatro sąjungai to klausiantysis.
Visa tai - retoriniai klausimai, nuskambėję beveik slaptuose naujo LTS pirmininko rinkimuose: pirmiausiai iš suvažiavimo buvo išprašyti LTS Kauno skyriaus pirmininkas Andrius Žiurauskas ir Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys. Priežastis - pastarieji, anot prezidiumo, nebuvo išrinkti į suvažiavimą delegatais.
Pasak A.Matulionio, šiuo metu LTS priklauso apie 500 narių, todėl ir buvo renkami delegatai - vienas sąjungos narys atstovavo dešimčiai. Tai suprato ir B.Želvys, ir A.Žiurauskas, patikinę, kad juos domina tik LTS veikla, kad jie neketiną kištis į balsavimo procedūras - tiesiog nori pabūti, sužinoti informaciją iš pirmų lūpų, juk pagaliau yra tos pačios LTS nariai. Tačiau savi savų iš salės buvo išprašyti.
Konkurentas - tik dėl akių?
Po buvusio LTS vadovo A.Matulionio, revizijos pirmininko ataskaitų prieita prie svarbiausio - naujo sąjungos lyderio rinkimų, kurie panėšėjo į nenuobodžią ir dramatišką pjesę.
Ne veltui vienas aktorių, paprašytas pakalbėti iš tribūnos, atsisakė lipti į sceną: esą dar užsimiršiąs ir imsiąs vaidinti. Regis, Penktosios KVDT salės, kurioje rodoma nemažai spektaklių, įtakos LTS susiėjime nebuvo išvengta.
Gausiu būriu į Kauną atvažiavę vilniečių atstovai pasiūlė savąjį kandidatą - aktorių Ramutį Rimeikį. Vienintelis potencialus jo konkurentas - kauniečių pasiūlytas A.Žiurauskas - buvo eliminuotas iš kovos: salė jam neleido kandidatuoti, neva jis nėra delegatas.
Užvirė tikra drama. Vieni gynė demokratinių rinkimų teisę, kuri leistų tapti kandidatu kiekvienam LTS nariui, nepriklausomai nuo to, ar yra jis delegatas, ar ne. Tai esą nėra kokia nors privilegija, o tik paprastesnis būdas suvažiavimui įvykti: nereikia važiuoti dviem trečdaliams iš visų LTS narių (šiuokart užteko kiek daugiau nei keturiasdešimties, atstovavusių likusiems šimtams).
Galiausiai susizgribta, kad į pirmininko postą tėra vienas kandidatas. Kai kas ėmė raminti, kad užteks vieno, tačiau galiausiai apsidrausta: antru kandidatu pasiūlytas aktorius Michailas Makarovas - pasak jo paties, ko gero, vyriausias LTS narys.
Nugalėjo vienbalsiai
Pagrindinis pretendentas R.Rimeikis pateikė savo LTS viziją, žadėdamas pasirūpinti Lietuvos teatrų mikroklimatu, aktorių rentomis, net medicininėmis lengvatomis LTS nariams.
Atsistojus antrajam kandidatui, kuris net nesivargino palikti savo vietą, nugriaudėjo linksmas juokas. Pastarasis šypsodamasis pasakė, kad pasirūpintų spręsti juridinius klausimus.
Šią akimirką R.Rimeikiui jau buvo galima nešti nugalėtojo puokštę, nes rinkimų baigtis buvo aiški. Mandagiai palaukus rinkimų rezultatų, paaiškėjo: už M.Makarovą balsavo du, už R.Rimeikį - 39 LTS deleguoti nariai, du biuleteniai buvo sugadinti.
- Sveikiname pradėjus eiti naujas pareigas. Girdėjome jūsų įdomią rinkimų programą, vis dėlto, kaip vertinate diskutuotiną situaciją, kad kauniečių A.Žiurauskui net nebuvo leista kandidatuoti?
- Nežinau, čia kažkokios intrigos turbūt, nežinau... Galėjo būti ir jo kandidatūra. Aš pažadėjau, kad nedarysiu intrigų, visi balsuokit, šnekėkit. Na, bet vadovavosi nuostatais, tokie, matyt, nuostatai, bet man norisi, kad visi šnekėtų, kad neišsineštų įtūžio, nuoskaudų. Nebenoriu žiūrėti atgal, reikia žvelgti priekin.
 |
| Aldona Janušauskaitė ir Ramutis Rimeikis spektaklyje „Sodybų tuštėjimo metas”, 1975 m. |
- Laukia sunkus ir atsakingas darbas, kodėl apskritai sutikote kandidatuoti?
- Turiu įvairiapusę patirtį: tiek meninę, aktorinę, režisūrinę, tiek kitą - keletą metų dirbau Kultūros ministerijoje teatro skyriuje. Matau teatro problemas, kur link einama, kur yra pavojai ir, manau, ta mano patirtis gali būti naudinga. Bet labai nesiveržiau į šias pareigas, kai pasiūlė, pamąsčiau, kad dar jėgos leidžia, turiu savą supratimą, kokia, tarkim, turėtų būti atmosfera teatre, nes jame dirbu nuo pat jaunystės.
- Bet gal dabar atsisakysite darbo teatre? Ar suspėsite visur?
- Ne, darbo teatre neatsisakysiu, neturiu daug vaidmenų, kita vertus, labai sveika dirbti ir teatre - jausti teatro pulsą, kolektyvo nuotaikas, tai labai naudinga, nes kai pats nedirbi, nematai, tai ir nutolsti nuo problemų, kurias ketinai spręsti.
- Kokios, jūsų nuomone, didžiausios problemos šiandienos teatre?
- Egzistuoja labai negera tendencija - kartų problema. Ateina naujas vadovas, režisierius, kuris pasikviečia savas žvaigždes, o tuos, kurie teatre dirbo iki jo, nurašo, jiems geriausiu atveju telieka vaidinti masinėse scenose.
Pašlijusi teatro etika. Reikia apie tai šnekėti ir su teatrų vadovais, kad savos komandos formavimas būtų žmogiškas, ne vien paremtas laukinio kapitalizmo principais, nes aktoriai gyvena nuolat patirdami įtamp - naujasis vadovas išmes ar paliks, duos vaidmenį ar ne.
Pagaliau, ar sunku visą gyvenimą teatre dirbusį žmogų prisiminti bent per premjerą, pakviesti į spektaklį, pasodinti, rasti vietos ir jam.
- Turbūt žinote ir kitą problemą - teatralai toli gražu neskuba stoti į sąjungą, dar daugiau - nemažai buvusiųjų jos narių išstoja iš LTS?
- Gerai nežinau tos situacijos, bet reikia važiuoti į teatrus ir klausti, išsiaiškinti kodėl išstoja, pirmiausiai reikia kalbėtis, mums reikia vienytis, nes kai būsime susivieniję, tada ir mūsų balsas bus išgirstas. Problemų yra daugybė, ypač socialinių, vien aktorių rentos - tokios mažos. Taigi reikia eiti ir mindžioti tam tikrus koridorius, aiškintis, kodėl jos tokios mažos, kaip gali žmogus išgyventi, nes tuose koridoriuose sėdintiesiems reikia labai daug ir nuolat aiškinti, kad žmonės, menininkai, dirba savo nervais... Tą jau žinau, nes pats ten dirbau, reikia labai daug kantrybės. Bet mūsų jėga - tik vienybėje. Reikia, kad ateitų jaunimas, kad mūsų būtų daug, kad tai būtų jėga, nes kai ji yra, gali jai atstovauti ministerijose, Vyriausybėje.
