Garsiausias šių dienų Rusijos režisierius Jurijus Liubimovas pasipiktinęs išėjo iš savo teatro, kuriam vadovavo beveik pusę amžiaus ir kurį palikti nusprendė susiginčijęs su aktoriais dėl atlyginimų.
93 metų J.Liubimovas, kuris 1964-aisiais įsteigė Maskvos Tagankos teatrą, apkaltino savo aktorius tuo, kad jiems esą rūpi tik pinigai, ir pareiškė, kad neketina daugiau su jais dirbti. Ginčas kilo per gastroles Čekijoje.
„Patvirtinu, kad priėmiau savo galutinį sprendimą - išeiti iš teatro", - vėlai šeštadienį naujienų agentūrai „RIA Novosti" pareiškė režisierius.
„Neketinu dirbti su šia trupe. Tegu jiems vadovauja jų profesinė sąjunga. Man jau užteks šitos gėdos, šitų pažeminimų, ... troškimo dirbti stokos, šito vien pinigų troškimo", - sakė jis.
Skandalas kilo prieš Bertoldo Brechto „Gero žmogaus iš Sezuano" (Der gute Mensch von Sezuan) spektaklį, kai aktoriai atsisakė repetuoti, jei jiems iš pradžių nebus sumokėta.
Režisieriaus žmona Katalin „RIA Novosti" sakė, kad norėdamas išgelbėti spektaklį J.Liubimovas sumokėjo aktoriams iš savo kišenės, bet paskui prisiekė niekada daugiau su jais nebedirbti.
J.Liubimovas pakomentavo taip: „Aišku, kad šaliai, Rusijos teatrui tai prestižo praradimas. Tačiau, atrodo, tiems aktoriams tai visai nerūpi".
Tačiau čekų informacijos agentūra „Prahos ekspresas" situaciją Europos regionų festivalyje Hradec-Kralove aprašo kitaip. Generalinė repeticija, kuri drauge buvo ir atvira „master-klasė" teatrą studijuojantiems čekams ir dėstytojams, režisieriams ir žurnalistams, prasidėjo nuo aktorių reikalavimo išmokėti honorarus. Jiems pinigai buvo sviesti į veidą, Liubimovas juos išvadinęs „gyvuliais ir okupantais", pridurdamas, kad ne veltui čia (Čekijoje) rusų nemyli, žmona Katalin, kuri yra ir teatro direktoriaus pavaduotoja, necenzūriškai iškeikė aktorius. Bet aktoriai tiesiog pareikalavo išmokėti honorarus už du festivalyje suvaidintus spektaklius, nes jie nebuvo gavę net dienpinigių (Liubimovas „Tagankos" teatro puslapyje tai neigia, tvirtindamas, kad dienpinigiai buvo išmokėti dar Maskvoje prieš gastroles). Ši istorija, sakė aktoriai, anaiptol ne pirma - tokios situacijos kartojasi jau kelinti metai. „Mums visada sakytdavo, kad pinigų nėra, kad gastrolės Italijoje, Peterburge, per Europos teatro premijos ceremoniją, - dėl „įvaizdžio". Aktorius Feliksas Antipovas, dirbantis „Tagankoje" nuo 1968 m., „Prahos ekspresui" sakė: „Mužikai pagaliau suvokė save žmonėmis. Tai Liubimovą ir jo žmoną nustebino. O liaudžiai nusibodo kentėti".
Konfliktas tarp teatro profsąjungų ir Liubimovų poros rusena seniai, ir tik paskutiniais metais jis tapo atviras.
J.Liubimovas buvo vienas sovietinio teatro milžinų, pelnęs šlovę ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje - itin vizualiais ir eksperimentiniais spektakliais, kurie peržengdavo kalbos ribas.
Sovietų Sąjungos publiką savo spektakliais jis žavėjo iki 1984-ųjų, kai iš jo buvo atimta SSRS pilietybė - už tai, kad jis Londone statydamas vieną pjesę davė interviu laikraščiui „The Times".
Tačiau prasidėjus „perestroikai", J.Liubimovas 1988 metais su triumfu grįžo į Maskvą, o beveik mitinį savo statusą išsaugojo ir po Sovietų Sąjungos žlugimo. Naujus spektaklius jis statė ir įžengęs į dešimtą gyvenimo metų dešimtį.
Spektaklis „Gerasis žmogus iš Sezuano“ šiam teatrui ypatingas: juo, režisuotu Jurijaus Liubimovo, teatras atsidarė, juo galbūt ir pabaigė Liubimovo epochą. Bet, kaip tvirtina Gazeta.ru, Maskvos miesto kultūros departamentas gali atsistatydinimo nepriimti. O ir režisierius yra numatęs dirbti, jei bus rastos „reorganizavimo formos“. Beje, žurnalistai primena, kad Liubimovas ne kartą yra svaidęsis tokiais pareiškimais, kai jam kas nors būdavo nepriimtina.
Menų faktūra pagal lrytas.lt, Prague-express.ru, Gazeta.ru
