Lietuvos scenografams negavus lėšų iš Kultūros rėmimo fondo šįmet prestižiškiausioje pasaulio scenografijos aikštelėje - Prahos scenografijos kvadrienalėje bus platinama skrajutė apie scenografijos genocidą. Pateikiame Lietuvos Dailininkų Sąjungos scenografų sekcijos narių pareiškimą apie susiklosčiusią situaciją (kalba netaisyta).
„Tarptautinė Prahos scenografijos ir teatro architektūros kvadrienalė (PQ) - svarbiausia ir seniausia pasaulyje besikartojanti paroda, skirta teatro dailei. Ji Čekijos sostinėje rengiama nuo 1967-ųjų, kas ketveri metai suburia įvairiausius teatralus ir smalsius žmones. Šioje ekspozicijoje rodomi dabarties teatro scenografų, kostiumų dailininkų darbai, pristatoma nacionalinės scenografijos mokyklos auklėtinių kūriniai ir naujoji teatro architektūra arba renovacijos, šalia vyksta daugybė kūrybinių dirbtuvių ir renginiai išsidėstę visame mieste. Po sovietmečio pabaigos Lietuvos scenografai PQ dalyvavo keturis kartus 1995-ųjų [ ir 1999 - 2003 - 2007].
Šiemet birželio 16-26 dienomis Prahoje vykiančioje parodoje scenografams atstovauti savo šalį parodant darbus nepalikta jokia galimybė, nes Kultūros ministerijos biurokratai tam neskyrė dėmesio ir pinigų.
Mums keista, kad Prahos scenografijos ir teatro architektūros kvadrienalės ankstesniuose atidarymuose nė karto nedalyvavo Lietuvos ambasada Prahoje, nors visų kaimyninių šalių diplomatai rengia vakarėlius ir džiaugiasi bendrapiliečių kūriniais.
Taigi, ką mes parodysime? Ignoravimo temos vizualizaciją - patiesime tentą ant grindų su užrašu apie Lietuvos scenografijos genocidą ir ministerijos biurokratinio laiško - atsakymo vertimą.
Šis jos tekstas jau pakliūna į kultūros politikos aukso fondą:
„Išnagrinėję Jūsų pateiktą informaciją ir prašymus informuojame, kad negavus lėšų iš Kultūros rėmimo fondo, galite teikti paraiškas daliniam finansavimui gauti iš visų kitų Kultūros ministerijos dalinio finansavimo programų, tačiau šiuo metu, dėl lėšų stokos, nėra skelbiamas paraiškų priėmimas kitose Kultūros ministerijos programose, kurių prioritetus atitiktų dalyvavimas Prahos scenografijos kvadrienalėje. Ateityje rengiant paraiškas rekomenduotume konsultuotis su Kultūros ministerijos specialistais, kurie galėtų padėti parengti informatyvesnę paraišką Kultūros rėmimo fondui".
Skaitėm jį kelis kartus, kol suvokėme : Lietuva neturi nei prestižinių renginių sąrašo ir jo niekas nesiruošia sudaryti.
Dvidešimt metų, pasirodo, per trumpas laikas kultūros politikos asams susigaudyti, kas Lietuvoje ir pasaulyje yra kas. Čia nekelsime labai įdomaus klausimo, o ką gi veikia visos kitos aukštųjų mokyklų kultūros vadybos katedros. Nes žymiai svarbiau, ko nepadarė VDA kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros absolventai, kurie valdo mūsų kultūrą.
Scenografai nuo rugsėjo mėnesio mynė kelius į ministeriją konsultuotis ir prieš paduodami paraišką buvo taip „pakonsultuoti" vieno iš viceministrų, kad vietoj vizualinių menų skyriaus paraiška buvo priduota į tarpdisciplininių menų skyrių, iš kur ji iškart buvo išmesta net nesvarstant. Dabar aišku, kad tai vaizduojamųjų menų paroda, bet taip pat aišku, kad paraiškas dėlioja žmonės, ne mašinos, ir tokį dalyką, jei patys žinotų, ką daro, galėjo pakoreguoti.
Šioje istorijoje figūruoja ekspertų grupė, kuri gilinasi ir skaito paraiškas, o po to uždeda verdiktą - "rekomenduotina" arba " nerekomenduotina". O komisija tik tuos "rekomenduotina" ir svarsto, jokių "nerekomenduotina" net nepaliesdami. Kyla įtarimas, jog visa tarpdisciplininių menų sritis yra patekusi į skirsnį " nerekomenduotina". Antro rato svarstymai kitoje komisijoje jau buvo mažai ką žadantys, be to ir vėl pritrūko supratimo ir finansų.
Suprantame, kad valdininkai ateis ir išeis, o teatralai liks. Todėl ir neužsiimame skundų rašinėjimais dėl konkrečių asmenų nekompetentingumo, o norime spręsti klausimus, pribrendusius lyg šunvotes.
Paklausite, o kodėl pinigų yra Venecijos bienalei? O todėl, kad ji įrašyta į kažkokį „Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo" sąrašą. Kodėl neįrašytos kitos parodos? Kultūros ministerija, gavusi kvietimą dalyvauti PQ ( visą rašytinę informaciją asmeniškai scenografų sekcijos prie LDS pirmininkė Renata Valčik jiems nunešė dar prieš 2007-ųjų parodą) turėtų pati siūlyti Vyriausybei įtraukti į minėtą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo sąrašą, nes ji savo kompetentingumu turėtų sugebėti atskirti perspektyvius ir valstybę garsinančius projektus ar renginius. Tai yra valstybės prestižo klausimas.
Kol kas siunčiame naujus raštus su prašymais pagaliau sukurti tą prestižinių renginių sąrašą, įrašyti ten Prahos Kvadrienalę, parūpinti scenografams pakvietimus į kasmetinius Auksinių scenos kryžių apdovanojimus ir dar keletą problemų.
Ar nebijome pasekmių, viešai kritikuodami savo šalies Kultūros ministeriją? Nebijome, nes jau ir taip esame įvaryti į kampą, net jei jėgos demonstracijų, nesurengsime. Jei mes esame inteligentiški ir tylūs, tai dar nereiškia, kad nesuvokiame savo vertės ir teisių. Jei nukentėsime ateityje asmeniškai, žinosime už ką - už pilietiškumą [nes mums ne vis vien], už profesinį fanatizmą.
Šis protestas - tai vienintelis būdas parodyti, kokia rimta yra padėtis ir kad tai vienintelis būdas būti išgirstiems, nes mūsų raštų neskaito, prašymų neišgirsta, o priėmimuose - formaliai išklauso ir čia pat užmiršta. Kritikuojame ministeriją, nes ji neatlieka tarpininko - tarp Kultūros kūrėjų ir Valstybės - vaidmens, o biurokratija nugali sveika protą.
Ir dar, klausimėlis pabaigai. Ar mūsų kultūros politikai žino, kokia svarbi data yra 2013 metais, ir kas vyko prieš devyniasdešimt metų? Ar pajėgs jie suorganizuoti didelę parodą prestižinėje erdvėje, pavyzdžiui, Nacionalinėje dailės galerijoje, kiek kuratorių ir teatro specialistų ją rengs, kiek naujų įvairiausių leidinių apie sukaktį, scenografijos istoriją ir visas naujas kartas, besikeičiantį teatro vizualumą bus išleista?
Ir jei bent vienas jų pagūglins, suras ir pakvies mus pasitarti, tai jau bus pirmas mažas laimėjimas.
Informaciją paruošė Lietuvos Dailininkų Sąjungos scenografų sekcijos nariai pagal vykusį susirašinėjimą su Kultūros ministerija."
