Gegužės 25 d. Kaune prasideda XIX Tarptautinis lėlių teatrų festivalis. Kauno valstybinio lėlių teatro organizuojamas „Skrajojantis festivalis" šiais metais pristatys turtingą renginių programą: keturias dienas vyksiančioje lėlių teatro šventėje spektaklius rodys ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Rusijos, Čekijos, Latvijos, Slovakijos, Kroatijos, Izraelio, Kinijos, Olandijos, Prancūzijos ir Ukrainos lėlininkai. Pirmą kartą Lietuvoje viešės tokios garsios lėlių ir vizualinio teatro žvaigždės kaip Nevile‘is Tranteris ir Duda Paiva iš Nyderlandų karalystės bei Quanzhou Marionečių teatro trupė iš Kinijos. Apie artėjančio renginio ypatumus festivalio direktorių Sigitą Klibavičių kalbina Vilmantas Juškėnas.
Tarptautinis lėlių teatrų festivalis Kaune vyksta nuo 1991 m. Kokia buvo šios iniciatyvos pradžia?
Po nepriklausomybės atgavimo, atsivėrus sienoms, kilo noras imtis veiklos, kuri patvirtintų, kad esame iš tikrųjų laisvi, nuo nieko nepriklausomi. Ši idėja inspiravo tarptautinio lėlių teatro festivalio organizavimą. Aišku, aklai nešokome į ugnį. Turėjome šiokią tokią festivalio organizavimo patirtį jau prieš tai: savotiška repeticija mums tapo 1989 m. Kaune vykęs Baltijos šalių lėlių teatrų festivalis.
Tuose festivaliuose Jums teko pamatyti galybę spektaklių. Kas pasikeitė lėlių teatre per šitiek metų?
Be abejo, 19 festivalių - didelė patirtis. Tačiau tik spektaklių žiūrėjimas pakankamai informacijos nesuteikia. Jausdami šią spragą ne kartą organizavome edukacinius renginius, kurie supažindintų mus ir su lėlių teatro teorija bei istorija. Itin naudingos ir įdomios šioje srityje buvo lenkų teatrologo Mareko Vaškelio paskaitos.
Bet kalbant apie pokyčius praktikoje, tai jaučiam, kad bėgant metams lėlių teatras vis drąsiau eina eksperimento keliu, ieško naujų formų. Šiandien lėlių teatras nusimetęs tradicijų šleifą, jaunimas bando prabilt nebijodamas rizikos, aktyviai siekia realizuot savo idėjas. Akivaizdu ir tai, kad lėlių teatras toliau tolsta nuo tradicinio - „aktorius vaidina už širmos" - principo. Ir nors „atviras planas" (kai aktorius nesislėpdamas vaidina su lėlėmis prieš žiūrovų akis - V. J) suteikia daugiau erdvės režisieriaus sumanymams, išplečia spektaklio prasmių lauką, tačiau tuomet neretai ignoruojamas lėlės atgijimo efektas. Be to, ryškėja pavojinga tendencija: nyksta aktorių manipuliacijos lėlėmis meistriškumas. Mūsų lėlininkams veteranams šiandieniniai aktoriai vargu ar gali prilygti.
Situacija atrodo paradoksali: kuo laisvesnis nuo bet kokių suvaržymų ar taisyklių tampa lėlių teatras, tuo labiau toji laisvė kenkia lėlių teatro aktoriaus įgūdžiams.
Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Šiandien lėlių teatras labai aktyviai plečia savo raiškos ribas link kitų menų - šokio, kino, dailės, šiuolaikinių medijų. Naujos formos vilioja ir naujus žiūrovus.
Tai ar pavyko išpopuliarinti lėlių teatro žanrą Kaune? Ar galite pasakyti, kad festivalis padėjo užsiauginti naują žiūrovą?
Žiūrovų auklėjimui festivalis lemiamos įtakos neturi. Teatro kasdieninė veikla -spektakliai, edukacinė muziejaus veikla, seminarai, kuriuos lanko pedagogai - daro didžiausią poveikį pritraukiant publiką.
Jau keletą metų organizuojam mobilias lėlių parodas, kurias papuošia mūsų aktorių pasirodymai, rajonuose. Jos yra labai gausiai lankomos. Taigi, tokie dalykai ugdo žiūrovą ir savotiškai pratina jį prie lėlių teatro. Aišku, svarbų vaidmenį atlieka ir repertuaras, naujos premjeros. Visa tai kartu formuoja teatro veidą ir žiūrovą.
Kokie šių metų festivalio ypatumai, pagrindiniai akcentai?
„Skrajojantis festivalis" - ambicingas festivalis. Beveik pusė spektaklių - skirti suaugusiems, kas mūsų žiūrovams nėra labai įprasta. Taigi, tikimės, kad pavyks išjudinti sustabarėjusius stereotipus, atskleisti visą lėlių teatro galimybių grožį. Šių metų festivalio programa susideda iš trijų dalių: bus pristatyti Lietuvos lėlių teatrai, Europos Sąjungos remiamo projekto „Šeima ir vaikai šių dienų Europoje" spektakliai ir kviestinių užsienio svečių vaidinimai. Džiaugiamės, kad pavyko pasikviesti solidžius lėlių teatro kūrėjus ne tik iš Europos šalių, bet ir iš Izraelio bei tolimosios Kinijos. Minėto ES projekto spektaklių programa taip pat įdomi ir verta dėmesio, nes orientuota į šių dienų šeimos, tėvų ir vaikų santykių tyrimą.
Šiais metais tradicinį festivalio „Šyspsos lėlės ir vaikai" pavadinimą pakeitėt į „Skrajojantį festivalį". Pastarasis reperezentuoja ES projektą. Kaip jame atsidūrė Kauno lėlių teatras?
Projekto iniciatorius ir koordinatorius Torūnės lėlių teatras „Baj Pomorski" prieš porą metų pradėjo ieškoti partnerių bendram tarptautiniam projektui. Pagrindinė lenkų sąlyga buvo ta, jog būsimasis partneris privalo organizuoti tarptautinį lėlių teatro festivalį. Mes atitikom kriterijus. Be to, esame pažįstami su Torūnės lėliu teatru jau nuo seno.
„Baldanders" (Malabar Hotel, Lenkija)
 |
| Valstybinių lėlių teatrų vadovai – Kauno (sigitas Klibavičius, dešinėje) ir Vilniaus LĖLĖS (Juozas Marcinkevičius, kairėje). Menų faktūros archyvo nuotraukos |
Kokie tikslai Jūsų teatrui buvo iškelti projekte?
Dvejus metus trukęs projektas vyko dviem etapais. Pirmųjų metų uždavinys - dėkingas: gavom Europos Komisijos programos „Kultūra 2007 - 2013" finansavimą spektaklio pastatymui. Užteko laiko, nebuvo jokios skubos. Atradome Gintaro Beresnevičiaus pasakas, pagal kurias pjesę parašė dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Taip gimė mūsų spektaklis „Šeimynėlė iš Didžiosios Girios".
Kokiais kriterijais vadovavotės atrinkdamas spektaklius festivalio programai?
Dalyvavimas ES projekte inspiravo rimtų žvaigždžių paiešką. Projekto metu pabūvojome „Šarlevilio" (Prancūzija), „KukArt‘o" (Rusija), „Treff‘o" (Estija) festivaliuose, kurie praplėtė mūsų akiratį. Žiūrėjome į viską pirklio akimis, ieškojome spektaklių, kurie galėtų papuošti mūsų festivalį. Taip ir atsirado tokios „žvaigdžės" kaip Duda Paiva bei Nevile‘is Tranteris, rusų spektaklis „Peras Giuntas" iš Kemerovo lėlių teatro.
Kitų spektaklių likimas irgi idomus. Rijekos lėlių teatras iš Kroatijos mūsų programoje atsirado bendradarbiaujant su Rita Valiukonyte, kuri yra Lietuvos kultūros atašė Austrijoje. Lenkų „Malabar Hotel" trupės spektaklis „Baldanders" - privati režisieriaus Olego Žiugždos rekomendacija. Izraeliečių spektaklį „Guliverio kelionė į Liliputijos šalį" rekomendavo Rygos valstybinis lėlių teatras, su kuriuo labai draugiškai bendraujam nuo seno, pasitikim vienas kito nuomone.
Idealiausia būtų patiems formuoti festivalio programą. Tačiau čia reikalingos milžiniškos investicijos: tam būtini kompetetingi profesionalai, lėšos kelionėms ir laisvas laikas, ko mes nuolat pritrūkstame.
Su kokiomis problemomis susidūrėt organizuojant festivalį? Ar visus planus pavyko įgyvendinti?
Festivalio biudžeto deficitas lėmė programos apkarpymą. Teko atsisakyti į festivalį kviestų Vokietijos, Norvegijos ir Irano lėlių teatrų. Tačiau didžiausias festivalio trūkumas - per didelis krūvis: vietoj planuotų penkių festivalio dienų turime keturias. „Skrajojančio festivalio" metu iš principo įvyks 22 renginiai: vidutiniškai po 5 kiekvieną dieną. Kadangi tik 2 spektakliai bus kartojami, o kiti bus rodomi tik po 1 kartą, dalis suinteresuotų žiūrovų dėl laiko stokos gali praleisti įdomius ir vertus dėmesio vaidinimus.
Taip pat gaila, kad dėl tokios gausios spektaklių programos neradome galimybės suorganizuoti meistriškumo mokyklą ar kokį seminarą profesionalams.
Kokių staigmenų gali tikėtis žiūrovas? Kokius spektaklius Jūs išskirtumėt iš festivalio programos?
Didžiuojamės, kad į festivalį pavyko pasikviesti Nevile‘į Tranterį ir Dudą Paivą. Šie Olandijoje kuriantys menininkai - „europinio lygio" žvaigždės, šiandien laukiamos daugelyje tarptautinių lėlių ir vizualinio teatro festivalių. Tranterio monospektaklis „Pančas ir Džudi Afganistane" iš pirmo žvilgnio gali atrodyti kaip tradicinis pirštininių lėlių teatras, tačiau lėlininkas garsėja tokiais meistriškais lėlių valdymo įgūdžiais, kad įspūdis žiūrovams garantuotas. Be to, vakariečių ekspansiją į Afganistaną išjuokiantis Tranterio spektaklis nevengia aštraus, gero humoro, kas suaugusiems žiūrovams taip pat patiks.
Brangiausiu „Skrajojančio festivalio" pirkiniu tapęs Duda Paiva intriguoja savitu meniniu stiliumi. Jo pasirodymuose lėlių teatrą praturtina šokio, videomeno, gyvo garso elementai. Duda Paiva - šiuolaikinio, eksperimentuojančio lėlių teatro kūrėjas. Jo naujausio spektaklio „Išpera" premjera bus gardžiu kąsneliu aukšto lygio meną vertinantiems gurmanams.
Galime išskirti dar kelis spektaklius. Rijekos lėlių teatro iš Kroatijos pasaka vaikams „Striboro miškas" buvo pastebėta eilėje tarptautinių festivalių. Šis akcentas turi garantuoti gerą meninį lygį. Varšuvos „Malabar Hotel" trupė šiandien Lenkijoje sparčiai populiarėjančių ir vis labiau vertinamų kūrėjų grupė. Jų spektaklis „Baldanders" - ne tik įdomios ir rimtos temos, tiriančios žmogaus tapatybės klausimus, pavyzdys, bet ir meistriška lėlių teatrui itin artimų grotesko ir varjetės žanrų samplaika.
Ostravos lėlių teatro „Mergaitė su apelsinais" - solidus minėto ES projekto darbas, atskleidžiantis skaudžias tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimo problemas, gyvenimiškas mirties ir meilės temas. Šis spektaklis turėtų būti aktualus visai šeimai.
Be abejo, kinų marionečių meistrai iš Quanzhou taip pat verti pagyrų. Kinų lėlininkai labai darbštūs ir savo amato meistrystę tobulina daugelį amžių. Jų atvežamas spektaklis „Senovės menas: nauji keliai" pademonstruos neregėtus marionečių valdymo įgūdžius. Taigi, žiūrovų laukia tikrai egzotiški prieskoniai.
Išgyrėte užsienio programos spektaklius. Kaip lietuvių lėlininkų darbai atrodo festivalio „žvaigždžių" kontekste?
Lietuvos lėlių teatrų spektakliai ne mažiau intriguoja už kolegų iš užsienio darbus. Jau ne pirmus metus Klaipėdos lėlininkai stebina savo šiluma, atsidavimu, o jų spektaklių gelmė mus itin džiugina. Jų veikla paremta entuziazmu ir tai lemia gerus rezultatus. Geriausias to pavyzdys - Klaipėdos lėlių teatre pagal Alfredo Jarry pjesę „Karalius Ūbas" sukurtas objektų teatro spektaklis „Juoba". Manau, kad suaugusieji žiūrovai, kuriems ir skirtas šis kūrinys, žiūrės jį su dideliu malonumu.
Džiaugiuosi, kad programoje radome vietos ir „Stalo Teatrui". Programa plyšo per siūles, bet nusigręžti nuo „Auksinio scenos kryžiaus" laureato negalėjome. „Stalo Teatro" spektaklis „Gandro dovana" - universalus daiktų teatro kūrinys, tinkantis tiek vaikams, tiek ir suaugusiems.
Be abejo, labai laukiame ir vilniečių lėlininkų iš „Lėlės" teatro, kurie atvež „Privačią valdą". Šio spektaklio režisierius ir dailininkas Vitalijus Mazūras savo legendinį spindesį dar išlaikęs. Jo kūryba negali neintriguoti.
Ko tikitės ateityje? Kokį Kauno lėlių teatro festivalį matote po 5 metų?
Dabar, susiklosčius palankioms aplinkybėms, mes pristatysim aukšto lygio lėlių teatrą. Tačiau vėliau vargu ar turėsime tokias pačias galimybes. Lėlių teatro žanras nėra globojamas mūsų šalyje finansiškai. Męs paskęstam tarp tūkstančio kitų projektų. O juk lėlių teatras - unikalus, išskirtinių galimybių, turtingas tradicijas turintis kultūros reiškinys. Lėlių teatrui labai reikia valstybės paramos. Tikiuosi, kad ateityje tos paramos bus daugiau.
TARPTAUTINIO LĖLIŲ TEATRŲ „SKRAJOJANČIO FESTIVALIO” PROGRAMA
Gegužės 25 d. (trečiadienis)
14.00 Kauno valstybinis lėlių teatras (Lietuva) - Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje,
Laisvės al. 87 A
ŠEIMYNĖLĖ IŠ DIDŽIOSIOS GIRIOS (rež. Olegas Žiugžda)
Tai žavingas lėlių spektaklis apie kaukučius- stebuklingas mitologines būtybes, gyvenančias miške. „Kas nutinka, kai vaikams tėvai leidžia daryti viską?" - klausia visai šeimai skirto vaidinimo kūrėjai. Spektaklyje žiūrovams parodoma, kad net ir sunkiausiu metu meilė, globa bei rūpestis lieka svarbiausiomis šeimos vertybėmis. Vaidinimas šiais metais buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui lėlių teatro srityje.
15.00 Klaipėdos lėlių teatras (Lietuva) - Kauno kameriniame teatre, Kęstučio g. 74 A
JUOBA (rež.Gintarė Radvilavičiūtė)
Pagal Alfredo Jarry pjesę „Karalius Ūbas" sukurtas vaidinimas - subtilaus humoro, poetiškos ironijos ir grotesko kupinas objektų teatro kūrinys, skirtas suaugusiųjų publikai. Politinių aistrų drąskomus herojus spektaklyje „vaidina" šakutės, peiliai, skudurai, mėsmalės ir kiti įvairūs daiktai.
16.00 Panevėžio vežimo lėlių teatras (Lietuva) - Kauno miesto sode
SKRUZDĖLĖ ATSISKYRĖLĖ (rež. Antanas Markuckis)
Tai pamokanti istorija mažiems vaikams apie pasipūtusią Skruzdelytę, kuri norėjo ir ieškojo lengvo gyvenimo. Sutikusi Boružę, Lietaus lašelį ar Jonvabalį, herojė prašė vieno ir to paties - „namo su dešimčia kambarių"...
17.00 LĖLIŲ IR KAUKIŲ PARADAS - Laisvės alėjoje
19.00 Compagnie Garin Trousseboenf (Prancūzija) - Kauno valstybinio lėlių teatro Mažojoje salėje, Laisvės al. 87 A
ŽVAKĖS ŠVIESA-2 (rež. Patrick Conan)
1987 m. pranzūcų lėlininko Patricko Conano įkurta „Garin Trousseboef" trupė - profesionalus lėlių ir objektų teatras, kuriantis spektaklius tiek vaikams, tiek ir suaugusiems Savenay mieste, Prancūzijoje. Spektaklis „Žvakės šviesa-2" sudarytas iš trumpų epizodų, kuriuos jungia pasakojimai apie mirtį, gyvenimą ir jų sandūroje įvykstančius svarbius reiškinius.
20.00 „Stuffed" Lėlių teatras (Olandija) - Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
DŽUDI IR PANČAS AFGANISTANE (rež. Neville Tranter)
Vienas garsiausių Europoje lėlininkų Nevilis Tranteris naujajame savo spektaklyje pasitelkes pirštinines lėlės su humoru pasakoja apie karą Afganistane. Pasak virtuoziškai lėles atgaivinančio menininko, tai pašėlęs spektaklis apie tai, kas nutinka susidūrus naivumui su cinizmu. Spektaklis skirtas suaugusiems!
Gegužės 26 d. (ketvirtadienis)
10.00 Ivano Frankovsko lėlių teatras (Ukraina) - Kauno kameriniame teatre, Kęstučio g. 74 A
LIUDVIKAS IR TUTA (rež. Dmitro Nujanzin)
Mažiesiems žiūrovams skirtame spektaklyje subtiliai pasakojama apie pasirinkimo mylėt ir būti laimingam teisę. Spektaklio herojus Lapinas Liudvikas įsimylį Kiškytę, tačiau jų laimei gręsia pavojus...
11.00 Quanzhou marionečių teatras (Kinija) - Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje , Laisvės al. 87 A
SENOVĖS MENAS: NAUJI KELIAI (rež. Wang Jingxian)
Kinų lėlių teatras - vienas seniausių pasaulyje, turintis gilias ir turtingas tradicijas, stulbinantis savo išraiškos priemonių įvairove ir aukštu lėlininkų amato meistrystės lygiu. Spektaklis „Senovės menas: nauji keliai" - Quazhou Marionečių teatro vizitinė kortelė. Tai skirtingų, trumpų istorijų pagal kinų liaudies pasakojimus, legendas ir mitus mozaika.
Šiose istorijose veikia įvairūs personažai - senovės karžygiai, tingūs vienuoliai, burtininkai, demonai ir gyvūnai. Kinų lėlininkai demontruoja stulbinančius marionečių valdymo įgūdžius: istorijų herojai šoka, kaunasi, groja instrumentais, manipuliuoja įvairiais objektais. Daugelį pasirodymų lydi gyvai atliekamos kinų folkloro dainos ir muzika
15.00 Rygos valstybinis lėlių teatras (Latvija) - Kauno kameriniame teatre, Kęstučio g. 74 A
MIEGANČIOJI GRAŽUOLĖ (rež. Rein Agur)
Tai jaukus ir šiltas „stalo teatro" tipo vaidinimas, sukurtas vieno garsiausių Estijos lėlininkų Reino Aguro. „Miegančioje gražuolėje" dviejų aktorių pagalba atgaivinamas stebuklingas, fėjų ir burtų kupinas Charlesio Perraulto pasakos pasaulis. Spektaklis tinka ir vaikams, ir suaugusiems - visiems, kas mėgsta su publika linksmai bendraujančius, muzikalius ir energingus aktorius.
17.00 Compagnie Garin Trousseboenf (Prancūzija) - Kauno valstybinio lėlių teatro Mažojoje salėje,
Laisvės al. 87A
ŽVAKĖS ŠVIESA-2 (rež. Patrick Conan)
1987 m. pranzūcų lėlininko Patricko Conano įkurta „Garin Trousseboef" trupė - profesionalus lėlių ir objektų teatras, veikiantis ir kuriantis spektaklius tiek vaikams, tiek ir suaugusiems Savenay mieste, Prancūzijoje. Spektaklis „Žvakės šviesa-2" sudarytas iš trumpų epizodų, kuriuos jungia pasakojimai apie mirtį, gyvenimą ir jų sandūroje įvykstančius svarbius reiškinius.
18.00 Rijekos lėlių teatras (Kroatija) - Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
STRIBORO MIŠKAS (rež. Larry Zapia)
Tai vizualinio teatro spektaklis, skirtas visai šeimai. Šiame lėlių ir objektų teatro kūrinyje pristatoma slavų mitologija paremta pasaka apie stebuklingąją mergelę-gyvatę ir motinos meilę sūnui.
Gegužės 27 d. (penktadienis)
10.00 Torūnės lėlių teatras „Baj Pomorski" (Lenkija) - Kauno valstybiniame muzikiniame teatre,
Laisvės alėja 91
KREGŽDUTĖ (rež. Zbigniew Lisowski)
Lenkų dramaturgo Tadeuszo Slobodzianeko pjesė sukurta remiantis žymaus brazilų rašytojo Jorge Amado pasaka apie neįmanomą meilę, netikėtai užgimusią tarp priešiškų viena kitai būtybių - kregždutės ir katino. Ar tokia meilė įmanoma? Šis ginčas dėl meilės ir jos teisių autoriams tampa priemone su jaunąja publika kalbėtis apie įstatymus, reglamentuojančius pasaulio tvarką.
11.00 ir 13.00 Jeruzalės „Train" lėlių teatras (Izraelis) - Kauno kameriniame teatre, Kęstučio 74A
GULIVERIO KELIONĖS (rež. Amit Drori)
1726-aisiais metais Džonatano Swifto parašyta fantastinė istorija apie keliautojo Gulivero nuotykius iki šiol žavi lėlių teatro kūrėjus. Žinomas siužetas šiame spektaklyje atkuriamas pasitelkus mechaninio teatro, manipuliacijos žaislų figūrėlėmis ir kino meno priemones.
15.00 Vilniaus teatras „Lėlė"- Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
PRIVATI VALDA (rež. Vitalijus Mazūras)
Pagal Marcelijaus Martinaičio pjesę „Avinėlio teismas" sukurtame spektaklyje nagrinėjama valdžios ir individo konflikto tema. Tai politinių poteksčių kupinas kaukių ir lėlių vaidinimas jaunimui ir suaugusiems, pribloškiantis efektinga legendinio lietuvių lėlininko Vitalijaus Mazūro scenografija.
17.00 Vilniaus „Stalo teatras" - Kauno Mažajame teatre, Daukšos g. 34
GANDRO DOVANA (rež. Saulė Degutytė, Algirdas Mikutis)
Spektaklio idėja remiasi „gyvybės medžiu"- simboliu, kuris senovės lietuviams atspindėjo universalią pasaulio koncepciją: gyvybės medis auga vidury pasaulio, jo šakos apima visą pasaulį, viršūnė įremta į dangų. Jis taipogi simbolizuoja žemės susijungimą su dangum ir požemiu, amžiną visatos gyvenimą, gyvybės žemėje nesibaigiamumą.
Paukščiai - tarpininkai tarp dangaus ir žemės. Gandras buvo laikomas šventu paukščiu, kilusiu iš žmogaus, nešančiu žmonėms laimę.
Daiktų teatro priemonėmis Jis ir Ji, arba Tėtis ir Mama, arba Dievas ir Deivė kuria pasaulį pagal senovės lietuvių „gyvybės medžio" modelį - požemio gyventojus, žemės išdaigų ir lūkesčių iki dangiškos vilties - Gandro pasirodymo. Žaisminga ir ritmiška aktorių vaidyba persipina su egzotiniais muzikos instrumentais gyvai atliekama muzika.
21.00 Psilikono teatras (Lietuva) - Kauno valstybinio dramos teatro Parketinėje salėje, Kęstučio g. 62
PASMAUGTA IR NUŠAUTAS (rež. Auksė Petrulienė)
„Psilikono teatro" pasirodymai - daugiasluoksnio veiksmo spektakliai, kuriami pasitelkus manipuliaciją lėlėmis, cheminiais skysčiais, įvairiais objektais. Audiovizualinė istorija „Pasmaugta ir nušautas" remiasi skandalinga prieškario Lietuvos bylos dokumentika, susijusia su dviem žmogžudystėmis. Pasak spektaklio autorių, ši istorija, kupina humoro, netikėtų asociacijų ir efektingų formų žaismo, tyrinėja geismo fenomeną.
22.00 Kemerovo srities lėlių teatras (Rusija) - Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
PERAS GIUNTAS (rež. Dmitrij Vichrecki)
Plastiška judesio siuita su lėlėmis pagal Edvardo Grygo muziką ir Henriko Ibseno pjesę. Spektaklis skirtas jaunimui ir suaugusiesiems.
Gegužės 28 d. (šeštadienis)
10.00 Nitros lėlių teatras (Slovakija) - Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
ČINTETAS ARBA JŪRA PASAULIO GALE (rež. Kamil Žiška)
Pamokantis spektaklis apie vaikų draugystę. Spektaklio herojė - maža mergaitė vardu Debora., kuri fantazijų šaly ieško savo pasimetusio brolio ir kartu su draugais patiria daugybę nuotykių.
12.00 Teatras „Malabarhotel" (Lenkija) - Kauno kamerinio teatro salėje, Kęstučio g. 74 A
BALDANDERS (rež. Marcin Bilowski)
Šį vaidinimą inspiravo Edgaro Alano Poe ir Luiso Borgeso kūryba. Suaugusiems skirtame spektaklyje vaizduojama Meistro ir jo kalinamos aukos santykių istorija. Šio siurrealistinio pasaulio herojus supa tuščiaviduriai, vienas kitą apgaudinėjantys, ištvirkę žmonės ir demonai, kuriuos „vaidina" makabriškos žmogaus ūgio lėlės ir manekenai.
16.00 Ostravos lėlių teatras (Čekija) - Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
MERGAITĖ SU APELSINAIS (rež. Vaclav Klemens)
Tai vaikams ir jaunimui skirtas spektaklis, pristatantis gyvenimišką istoriją. 15 metų berniukas Georgas gauna laišką iš prieš 11 metų mirusio savo tėvo. Šį laišką tėvas parašė jau žinodamas, kad mirtis neišvengiama ir kad daugiau nepamatys kaip auga jo sūnus bei negalės jam pasakyti visų dalykų, ką paprastai tėvai sako savo augantiems sūnums. Laiške berniuko tėvas pasakoja apie meilę mergaitei su apelsinais. Ši istorija tampa priemone perduoti per trumpą gyvenimą sukauptą išmintį ir žinias. Tokiu būdu atsakoma į daugelį berniukui iškilusių svarbių klausimų.
17.30 Duda Paivos trupė (Olandija) - Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Laisvės alėja 91
Premjera IŠPERA! (rež. Duda Paiva)
„Publikos favoritu" tituluojamas Duda Paiva - brazilų kilmės menininkas, šiuo metu reziduojantis Olandijoje. Jis - originalus šokio ir teatro kūrėjas. Savo darbuose Duda Paiva sugeba taip meistriškai derinti šiuolaikinio šokio ir lėlių teatro išraiškos priemones, jog kiekvienas naujas pasirodymas tiesiog užburia. Naujoji Duda Paivos trupės premjera „Išpera!" sukurta remiantis prancūzų autoriaus Boriso Viano novelės „Širdžių plėšikas" („L´arrache Coeur" ) motyvais. Lengvai ir su humoristine maniera Borisas Vianas savo kūrinyje narplioja žmogaus žiaurumo fenomeną.
