Mindaugas Klusas
Sostinės Menų spaustuvės Infotekoje aptarti „Auksinių scenos kryžių" komisijos veiklos principai ir esminiai trikdžiai, dėl kurių kaskart vis labiau abejojama apdovanojimų skaidrumu.
Aptarimo rengėjai kvietė į klubą „Prie arbatos„, tačiau žadėjo ir „Kruvinosios Meri“, ir aistrų. Vis dėlto ginčų, barnių buvo išvengta, vyko gana konstruktyvus pokalbis. Nė vienas komisijos narys nenukentėjo. Priešingai - grįžo namo vildamiesi, kad jau kitais metais „Auksinių scenos kryžių" apdovanojimo komisijos veikla galės skleistis visomis pajėgomis. Deja, į susitikimą su Lietuvos teatro stebėtojais ir vertintojais, teisindamiesi dideliu užimtumu, neatvyko nė vienas Kultūros ministerijos (KM) atstovas.
Pokalbyje dalyvavo „Auksinių scenos kryžių" komisijos pirmininkas Helmutas Šabasevičius ir nariai aktoriai Petras Mendeika, Dalia Storyk, muzikologė Veronika Janatjeva, teatrologė Šarūnė Trinkūnaitė.
Malonu, bet vargina
H.Šabasevičius pabrėžė, kad komisijos nariais gali tapti tik teatro srities profesionalai, pasiūlyti ministerijos. Kaip ji pasirenka kandidatus, žinoma tik KM klerkams. Teatro kritikas Vaidas Jauniškis pridūrė, kad Lietuvoje, priešingai nei kai kuriose užsienio valstybėse, komisijoje niekas neatstovauja žiūrovams, bet kasmet vis mažėja kritikų „gildijos" narių. H.Šabasevičius atkreipė dėmesį, kad komisijos narių skaičius ir šiaip susitraukė: nuo pirmaisiais - 2004-aisiais - metais buvusių vienuolikos iki septynių.
Pirmoji bėda - komisija turėtų peržiūrėti visas kalendorinių metų premjeras, tačiau tai beveik neįmanoma. Nors nariai lankosi spektakliuose visada kaip kritikai ar teatro profesionalai, oficialiai jie dirba tik tris mėnesius. Nuo sausio pradžios iki sausio 15 dienos KM kaupia teatrinių įstaigų paraiškas apdovanojimams. Po sausio 15-osios išrenkamas komisijos pirmininkas ir iki kovo 15 dienos septyni vertintojai stebi pastatymus. Šiemet per kelis mėnesius jiems teko peržiūrėti 45 dramos, šokio, operos, operetės, lėlių ir vaikams skirtus spektaklius. Komisija turi išvysti ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose rodomas vaidinimų premjeras, o tai susiję su teatrų galimybėmis tuo laikotarpiu parodyti naujus spektaklius, ir su ministerijos galimybe parūpinti transportą. „Žinoma, dauguma komisijos nariais likome nuo praėjusių metų, tad stengėmės nenutraukti darbo, lankytis spektakliuose„, - sakė H.Šabasevičius. Tačiau didesnė bėda - komisija negali savo nuožiūra rinktis, kuriuos pastatymus stebėti: ji priversta vertinti tik tuos, kuriuos savo paraiškomis pateikia teatrai. O jie, neslėpė komisijos nariai, gali pateikti nebūtinai geriausius sezono darbus (pavyzdžiui, ignoruoti kviestinių režisierių spektaklius) ar siūlyti apdovanojimams vienus aktorius, dėl tik jiems žinomų sumetimų nepastebėdami kitų. Kadangi teatrai repertuarą planuoja mėnesiui į priekį, kai kurie spektakliai nuo sausio 15-osios iki kovo 15-osios net nebuvo parodyti, tad negalėjo būti įvertinti. „Spektaklių tvarkaraštis - malonus, bet ir varginantis dalykas“, - pripažino H.Šabasevičius.
Politkorektiškumas
Komisijos atrankai galėjo būti siūlomi tik tie spektakliai, kurie žiniasklaidoje sulaukė bent vienos profesionalaus meno vertintojo recenzijos. Pasak H.Šabasevičiaus, dabar šis reikalavimas sušvelnėjo, recenzija irgi privaloma, tačiau jos publikavimas spaudoje nebūtinas. Tačiau ar ims rašyti kritikas recenziją tik komisijai ir ar rašys objektyviai, jei teatras jo paprašė pristatyti spektaklį „Auksiniams scenos kryžiams"? Susitikimo dalyvių manymu, tokios sąlygos reikėtų atsisakyti ir dėl to, kad apie kai kurias scenos meno sritis rašo vos vienas kitas specialistas.
Suabejota ir „Trejų metų principu„, kurio esmė - „Auksinių scenos kryžių“ laureatas ateinančius trejus metus negali pretenduoti į „Auksinio scenos kryžiaus„ apdovanojimą. Taip KM esą mėginusi pasipriešinti „teatro mafijai“, nusprendusiai, kad „kryžius„ gautų tik Eimunto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo ar Anželikos Cholinos spektakliai. Todėl ir šįmet, vengdama pažeisti apdovanojimo teikimo nuostatas, komisija bandė išsisukti „geriausio režisieriaus“ kategoriją pakeisdama į „geriausio spektaklio„, nes nuo O.Koršunovo „nukryžiavimo“ dar nepraėjo treji metai. „Vadovaujantis šiuo principu atsiranda rizika, kad laureatu taps ne pats geriausias režisierius ar spektaklis", - sakė Lietuvos šokio informacijos centro direktorius Audronis Imbrasas.
Jis taip pat pabrėžė, kad jau keletą metų komisijos darbui priverstinai brukamas „politkorektiškumas„: komisijoje atsirado narių iš kitų meno sričių, siekiama, kad nominacijas ar prizus būtinai gautų ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų teatrai. „Ydinga tendencija. Kai leidiesi į kompromisus, geras daiktas praranda savo vertę, tampa nežinia kuo, - sakė A.Imbrasas. - Niekas KM neįpareigojo primesti savų taisyklių. Esame bendruomenė ir turime teisę konstatuoti problemas, keisti sudarymo principus ir vengti politkorektiškumo.“ Scenos meno kūrėjų asociacijos direktorė Goda Dapšytė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą: komisijos pasirinkimo laisvę riboja ir ministeriška samprata apie profesionalų teatrą - tokiu gali būti pripažinta trupė, turinti keleto spektaklių repertuarą, nuolatinius aktorius ir žodį „teatras„ pavadinime. „Ne visi kolektyvai-teatrai pripažįstami profesionaliais, nepaisant to, kokio profesionalumo yra jų kūryba. O nepriklausomas grupes, kurios dėl įstatymo nenori keisti savo pavadinimo, jau skaičiuojame dešimtimis“, - sakė ji.
P.Mendeika siūlė siekti, kad komisija galėtų spektaklius stebėti dviem tarpsniais. „Būtų patogiau, jei paraiškas apdovanojimams teatrinės įstaigos teiktų dukart per metus. Atsirastų galimybė pamatyti ir įvertinti visus spektaklius„, - sakė jis. Tačiau tokiu būdu atsiranda „buhalterinių bėdų“. „Ministerija „įdarbina„ mus tik trims mėnesiams, o visiems metams „įdarbinti“ negali", - sakė P.Mendeika. A.Imbrasas siūlė mažiau paisyti ministerijos ir atsižvelgti į įstatymus: jie komisijos įdarbinimo visus metus nedraudžia.
Namų darbai ministrui
Per susitikimą buvo perskaitytas rengiamas kreipimasis kultūros ministrui Arūnui Gelūnui. Siūloma keisti „Auksinių scenos kryžių„ apdovanojimo praktiką: peržiūrėti profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatus ir atšaukti 33 nuostatų straipsnį, neleidžiantį apdovanoti to paties asmens ne anksčiau kaip po trejų metų; supaprastinti kandidatų pristatymo komisijai mechanizmą, kai reikalaujama pateikti profesionalaus meno vertintojo recenzijas, rašyti rekomendacijas; sudaryti komisiją iš profesionalių meno vertintojų; sudaryti komisiją iškart po Tarptautinės teatro dienos, kad ji nedelsdama galėtų vykdyti savo pareigas; leisti komisijai stebėti ir rinkti kandidatus į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus sava nuožiūra.
