Vilniuje, „Menų spaustuvėje", vasario 3 ir 4 dienomis bus rodomas režisieriaus Cezario Graužinio teatre „Viirus" Helsinkyje pastatytas monospektaklis „Pabaik kaip Beckhamas". Jo artistui 60 metų Dickui Idmanui pjesę parašė pats režisierius.
Dar prieš 10 metų garsus švedų ir suomių aktorius D.Idmanas pradėjo dirbti su lietuvių režisieriumi 43 metų C.Graužiniu Helsinkio „Viirus" teatre. Anot jo, tai nebuvo lengva - teko laužyti save, neva viską apie teatrą išmanantį profesorių.
Nuotykis tęsiasi jau septintą spektaklį. Šįkart D.Idmanui teko atsidurti net kultinio futbolininko Davido Beckhamo kailyje. Spektaklio premjera įvyko praėjusį rugpjūtį Helsinkyje, o netrukus jį pamatys ir Vilniaus publika.
Prieš gastroles Lietuvoje D.Idmanas davė interviu „Lietuvos rytui".
- Kaip reagavote į režisieriaus pasiūlymą vaidinti šiame spektaklyje?
- Pagal pirminį sumanymą spektaklyje apie Beckhamą turėjo vaidinti trys aktoriai. Bet dėl įvairių priežasčių Cezario pjesė virto monologu. Sakiau jam, kad monospektakliai manęs nelabai domina. Jie tarsi įpareigoja demonstruoti aktorinius talentus, o man kur kas prasmingiau atrodo vaidinti scenoje su partneriais. Tačiau Cezaris mane įtikino. Pradėjome repetuoti, labai daug diskutavome, gilinomės į medžiagą ir paaiškėjo, jog monologo forma šiuo atveju - tinkamiausia.
- Kaip kilo idėja spektaklio herojumi paversti D.Beckhamą?
- Ši idėja buvo Cezario. Kažkada seniai mudu diskutavome apie šiuolaikinio pasaulio dievaičius, kurie aukoja savo asmenybę ant kapitalistinio altoriaus, apie dabarties mitus. Tada ir kilo klausimas, kas iš tikrųjų yra kad ir D.Beckhamas? Tiesa, spektaklyje lieka tam tikra dviprasmybė, neaiškumas, ar herojus iš tiesų yra D.Beckhamas, ar keistuolis, įtikėjęs, kad kažkada jis buvo futbolo dievaitis.
- Ką iš tikrųjų manote apie šį šiuolaikinių „glazūruotų" pasakų personažą?
- Man teko apie jį sužinoti labai daug - net skaičiau D.Beckhamo parašytas knygas. Aišku, mūsų spektaklis - ne biografinis vaidinimas. „Pabaik kaip Beckhamas" - aštri komercinės visuomenės kritika, tirianti begalines jos vulgarybes.
Ar žinote, ką po premjeros pasakė spektaklio dailininkas Vytautas Narbutas? „Nesijaudink, Dickai, jei Suomijoje šio spektaklio niekas nesupras. Gali būti, kad čia jau per vėlu." Tai įžvalgi mintis. Jei nekritiškai renkiesi vartotojišką gyvenimo būdą, galiausiai to nebepastebi, neatpažįsti jo esmės ir nesugebi net juoktis iš savęs. Apie tai šiuo spektakliu ir bandome kalbėti.
- Tai nėra pirmasis jūsų monospektaklis?
- Be abejo, nėra. Tačiau anksčiau daugiausia vienas vaidindavau vaikų auditorijai. „Pabaik kaip Beckhamas" neįprastas dar ir tuo, kad vaidinu jį angliškai, o mano gimtoji kalba yra švedų. Žinoma, net nebandau imituoti koknių dialekto - tai būtų neįmanoma.
Mūsų spektaklio tikslas nėra sukurti D.Beckhamo portretą. Kūrinio herojus - tai galbūt pasenęs sporto ir mados dievukas, o gal - tik išprotėjęs jo gerbėjas, surenkantis žiūrovus į paskaitą apie tobulą laimę.
- Ar šis spektaklis jums - sunkus darbas scenoje, ar daugiau pramoga?
- Man labai smagu jį vaidinti. Cezaris yra geras mano draugas, ir mes abu mėgstame menines provokacijas. Beje, apie šį spektaklį kai kurie kritikai parašė, esą Graužinis ir Idmanas tyčiojasi iš publikos. Tikrai neturėjome tokio tikslo! Cezaris yra labai gerai žinomas Suomijoje, teatre „Viirus" jis yra pastatęs daug spektaklių. Tačiau jie mūsų publikai visada yra kietas riešutėlis.
- Kaip į naująjį spektaklį reagavo publika?
- Ji atrodė sutrikusi. C.Graužinis scenoje niekada nepateikia atsakymų - tik klausimus. Šio spektaklio forma yra kone pramoginė, o turinys - anaiptol ne. Dėl to mūsų žiūrovai sutriko. Gal „Pabaik kaip Beckhamas" - Cezario kerštas suomių publikai, kuri iš tiesų taip ir nesugebėjo iki galo suprasti jo spektaklių?
- Kaip jus nuteikia bendradarbiavimas su C.Graužiniu?
- Man pasiutusiai patinka vaidinti jo spektakliuose. Jau prieš dešimt metų man buvo bloga nuo vadinamojo šiaurietiško psichologinio realizmo teatre. Vaidinti Cezario spektakliuose - visada didelė laimė ir dar didesnis iššūkis. Mums Suomijoje labai trūksta režisierių, turinčių asmeninę teatro viziją.
Iš pradžių dirbti su Cezariu man buvo labai sunku, nes esu iš tų aktorių, kuriems reikia išanalizuoti ir suprasti kiekvieną savo žingsnį scenoje. Bet vėliau supratau, kad šiuo režisieriumi reikia tiesiog patikėti, net jei ne iš karto perpranti jo sumanymą.
- Prieš porą metų jūs jau lankėtės Vilniuje su C.Graužinio spektakliais „Kaligula" ir „No Return". Ar jums patiko lietuvių publika?
- Man buvo tikrai įdomu vaidinti Vilniuje. Per gastroles tarp spektaklio ir žiūrovų įsiterpia vertimas, tačiau ryšys su lietuvių auditorija buvo tikrai stipresnis negu būna Suomijoje. Matyt, jūsų publikai lengviau suprasti teatro kalbą, kuri artimesnė Lietuvos teatro tradicijai.
D.Beckhamas apie spektaklį nežino
D.Idmanas - teatro ir kino aktorius, režisierius, teatro pedagogas, sukūręs ne vieną spektaklį vaikams. Šiuo metu daugiausia dirba Helsinkio suomių-švedų teatre „Viirus".
Jo naujausio monospektaklio „Pabaik kaip Beckhamas" režisierius C.Graužinis 2007-2009 m. dirbo „Viirus" meno vadovu. Naujam darbui Suomijoje jis pasitelkė du tautiečius - scenografą V.Narbutą ir kompozitorių M.Bialobžeskį.
„Pabaik kaip Beckhamas" pagrindinio herojaus prototipas anglų futbolininkas ir daugelio prašmatnių prekės ženklų veidas D.Beckhamas, pagarsėjęs ne tik savo įvarčiais, bet ir šukuosenomis, apie spektaklį nieko nežino.
