Nori kurti meną – turi susimokėti

2011-01-14 lrytas.lt, 2011 01 14
Ar Donatas Katkus turėjo teisę diriguoti ekskavatoriams Trakų karjere? Martyno Vidzbelio nuotrauka

aA

Asta Andrikonytė

„Menininkai išlaiko Gariūnus", - neseniai pajuokavo dirigentas D.Katkus. Mat gariūnininkai išsisuka nuo mokesčių, o meno kolektyvams tenka grąžinti valstybei mokesčiais net iki pusės jos pačios suteikiamos vadinamosios paramos. Taip gyvena Vilniaus savivaldybės Šv.Kristoforo kamerinis orkestras.

Tuo tarpu G.Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) pernai valstybės asignavimų iš viso negavo, bet mokesčių už savo veiklą sumokėjo apie pusę milijono litų.

Valstybei ypač naudingas orkestro pomėgis statyti operas. Per ketverius metus prie šios veiklos ji teprisidėjo 220 tūkst. litų, o privatūs rėmėjai investavo daugiau kaip 2 mln. litų. Bet netgi tada, kai operoms iš biudžeto nebuvo skirta nė cento, valstybei nuo jų nubyrėjo daugiau kaip pusė milijono litų.

Šiemet tęsti privačių rėmėjų ir publikos išlaikomus „bohemiečių" projektus bus dar sunkiau. Juk darbas pagal autorines sutartis apmokestintas papildomais 15 proc. Matyt, rėmėjams teks dar plačiau atverti pinigines, o atlikėjams - dirbti už mažesnį atlygį. Vis dėlto „bohemiečiai" pasiryžę iš paskutiniųjų priešintis valdžios užmačioms suvaryti meną į valstybinius getus.

Tačiau toks entuziazmas, užveržus mokesčių kilpai, kai kam kelia ne džiaugsmą, o įtarimų. Antai jaunam, uoliam kultūros viceministrui D.Staponkui pasivaideno, kad LVSO operas stato piktnaudžiaudamas valstybės pinigais. Anot šio veikėjo, orkestrui to daryti nevalia - tai teatrų duona.

D.Staponkus viešai išrėžė kaltinimus net nepasivarginęs sužinoti, kad „bohemiečių" surinkti daugiau kaip 7 mln. litų įkrito į tą patį valstybės biudžetą ir leido toliau kvėpuoti nepriklausomam operos kūrėjų sambūriui.

Kita vertus, ko norėti iš nepatyrusio viceministro. Juk atsainiai žerti kaltinimus veikliems kūrėjams jau tapo norma. Tarsi menininkai turėtų ne tik išlaikyti Gariūnus, bet dar ir už tai atsiprašyti.

LRYTAS.LT

Komentarai
  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.

  • Įsimintiniausi 2024 m. teatro ir šokio įvykiai

    Kas 2024-iaisiais scenos meno lauke paliko didžiausią įspūdį – akimirkos, spektakliai, režisieriai, aktoriai ir atlikėjai, tekstai, iniciatyvos, įvykiai ir procesai? Įsimintiniausius darbus įvardijo kritikai.

  • Iš bloknoto (51)

    Pamilau tą puošnią, jaukią, spindinčią koncertų salę, po truputį pažinau visus muzikantus ir vėliau, jau profesionalioje scenoje, juos matydavau kaip artimus pažįstamus. Tarp jų buvo ir Anatolijus Šenderovas.

  • Tolimos Liudo Truikio visatos šviesa

    Neįsivaizduoju, kaip į nedidelį tekstą sutalpinti visa, ką reikėtų pasakyti apie Liudą Truikį ir jį pristatančią parodą Kaune. Ir vis dėlto pokalbį pradėčiau nuo Vilniaus, nuo Operos ir baleto teatro.

  • Aktyvizmo ar eskapizmo?

    Festivalių pavyzdžiai atskleidžia: kaip skirtingai jie gali reaguoti į kintantį pasaulį; kaip skirtingai elgtis su status quo; kokiems skirtingiems tikslams pasitelkti ilgametę festivalio patirtį ir prestižą.

  • Iš mūsų vaidybų (XXII)

    Apmaudu, jog pastaruoju metu stebėdama Varno spektaklius jaučiu didžiulį jo nepasitikėjimą žiūrovu ir kritiką, skirtą žmonėms, kurių salėje nėra, nes, kaip pats puikiai supranta, jie į teatrą nevaikšto.

  • Varėna, spalis, teatro trauka

    Ar įmanoma į regioną „nuleisti“ festivalį ir tikėtis, kad jis bus reikalingas? Tai, kad festivalis vyksta 15 metų, kad jis yra įdomus ir stiprus, rodo, jog jis pirmiausia reikalingas Varėnos žmonėms.

  • Iš bloknoto (50)

    Apie vieną svarbiausių spalio kultūrinių įvykių – Liudo Truikio parodą „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Taip pat – spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ Vilniaus mažajame teatre.