Permainos: M.Budraitis tikisi, kad sugrąžinti į sales pabėgusius žiūrovus turėtų padėti ir atnaujintas repertuaras.
Nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis vakar pristatė naująją Meno tarybą ir jos sudarytą programą. Kas gi pasikeis šiame teatre? Prieš mėnesį 41 metų M.Budraitis pradėjo vadovauti sostinėje esančiam Nacionaliniam dramos teatrui, dėl kurio likimo dalis teatralų visuomenės itin jaudinosi ir protestavo, nes šis ritasi komercijos link.
- Iš gatvės žiūrint per tą mėnesį teatre niekas nepasikeitė. Repertuaras tas pat. Tik bilietai antras mėnuo 10 procentų pigesni. Kodėl reikėjo tokios akcijos? - paklausiau M.Budraičio.
- Lankomumas iš tikrųjų gerokai kritęs. Į didžiąją dalį spektaklių parduodama gal tik 20-30 proc. bilietų. Yra tik pora spektaklių, į kuriuos nusipirkę bilietus žiūrovai užima apie pusę salės. Tai - „Meilė pagal grafiką" ir „Žmogus iš La Mančos". Į juos ateina po 300 ar 400 žiūrovų.
- Kaip manote, kodėl taip sumažėjo lankomumas?
- Tai yra teatras, kurį paliko publika. Jis tiesiog ištrintas iš kultūrinio žemėlapio. Sostinėje atsirado naujų kultūrinių erdvių - „Menų spaustuvė", Teatro arena. Nepriklausomi teatrai susitelkė jose.
Nacionalinis dramos teatras nesugebėjo pasiūlyti nei aukšto meninio lygio, nei pakenčiamų pramoginių spektaklių. Kalbos apie komercinį teatrą pasirodė nepagrįstos, nes salės yra tuščios. Matyt, „Domino" teatras tai daro geriau.
- Ar turite idėjų, kaip pakeisti tokią padėtį?
- Svarbiausias dalykas, kurį reikia skubiai keisti, yra repertuaras. Jau žengiami konkretūs žingsniai, ir tai žiūrovai pamatys nuo vasario: bus atkurtas Jono Vaitkaus „Stepančikovo dvaras" su Rolandu Kazlu ir Oskaro Koršunovo „Oidipas karalius".
Labai džiaugiuosi, kad apie Nacionalinio dramos teatro problemas mąstau ne vienas - sulaukiau didelio palaikymo iš žymiausių šalies teatro menininkų. Eimuntas Nekrošius perduoda Nacionaliniam dramos teatrui vieną savo spektaklį iš W.Shakespeare´o trilogijos, O.Koršunovas - „Meistrą ir Margaritą", Gintaras Varnas - „Nusiaubtą šalį".
Tariamės su suomiu Kristianu Smedsu, kad galėtume čia rodyti jo spektaklį „Liūdnos dainos iš Europos širdies". Šie kūriniai yra aukščiausio meninio lygio. Jie tinkami Nacionalinio dramos teatro scenai.
- Kodėl net Naujųjų metų išvakarėms buvo paliktas „Žmogus iš La Mančos"?
- Atėjęs dirbti jau radau sudėliotą visą gruodžio repertuarą. Tiesiog vienašališkai nenorėjau spręsti dar neturėdamas naujos Meno tarybos ir nepasižiūrėjęs visų esamų spektaklių.
Norint ką nors spręsti pirmiausia reikia pasižiūrėti spektaklius. Tai ir darau visą šį mėnesį. Nuo šiol tai darys ir naujoji Meno taryba. Spręsime, kuriuos spektaklius toliau rodyti.
- Ar planuojate kviesti jaunus režisierius?
- Būtinai. Viena Nacionalinio dramos teatro misijų - skatinti Lietuvos teatro naujosios kartos atsiradimą. Atsiras tam skirta edukacinė programa. Kviesime režisūros studentus. Juos globos režisierius-pedagogas, pripažintas teatro menininkas.
Kai būsimi režisieriai dirba su bendrakursiais akademijoje, tai yra viena, bet kai jie ateina į profesionalų teatrą, bendrauja su aktoriais, kai jų spektakliai įtraukiami į repertuarą, kai reikia nuolat išlaikyti vaidinimo kokybę, tai yra visai kitokia mokykla ir patirtis. Panašiu principu dirbsime ir su dramaturgais.
- Ar labai trukdo detektyvinė situacija, kurią atskleidė Kultūros ministerijos auditoriai: teatro biuras naudotas kaip gyvenamoji patalpa, neteisėtai mokėti priedai prie algų, pagaliau buvęs direktorius įdarbintas aktoriumi, nors jis neturi vaidmenų?
- Žinoma, kad tai trukdo. Turi spręsti tokias problemas, kurios atitraukia nuo esminio darbo. Nors faktai lyg ir aiškūs, tenka žaisti žaidimus. Tarkime, kad darbuotoja parengtų įsakymą, turiu parašyti įsakymą, kad ji parengtų įsakymą.
- Prieš kurį laiką nuo Nacionalinio dramos teatro uždangos dingo „Vilties" laivelis, plaukęs nuo pirmojo spektaklio, pastatyto 1940 metais - Romualdo Juknevičiaus „Viltis". Ar tas laivas sugrįš?
- Taip, dėl to „Vilties" laivelio iš tikrųjų net juokinga istorija. Įvairūs vadovai sukiojo jį į įvairias puses. Teatro vestibiulyje stovi stulpas su senomis afišomis, ten galima pamatyti, kad kažkuriuo metu jis plaukė į kairę, o atėjus kitam vadovui pasuko į dešinę, po to vėl atvirkščiai. Galiausiai laivas dingo nuo uždangos, o kaip teatro logotipas buvo naudojamas trijų mūzų atvaizdas. Atsirado du įvaizdžiai - laivelis ir trys mūzos.
Manau, kad laivelis tikrai turi sugrįžti ant uždangos, tik dar nežinau, kur jis plauks. Gal ne taip svarbu, į kurią pusę, svarbiausia, kad plaukia ir kad jis yra!
Menininkai kuria teatro gaires
Nuo šios savaitės Nacionaliniame dramos teatre pradėjo dirbti naujoji Meno taryba, kuriai vadovauja teatrologas Audronis Liuga. M.Budraitis jam pasiūlė tapti teatro meno vadovu, ir A.Liuga dirba šį darbą kol kas visuomeniniais pagrindais.
Meno tarybą sudaro teatrologės Irena Veisaitė ir Ramunė Marcinkevičiūtė, rašytojai Saulius Šaltenis ir Rolandas Rastauskas, kultūros viceministras Deividas Staponkus, kompozitorius Šarūnas Nakas, aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Šarūnas Puidokas, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė, kino režisierius Šarūnas Bartas.
Jau susitarta su režisieriais dėl būsimų premjerų. 2011 m. rudenį J.Vaitkus režisuos H.Ibseno dramą „Tautos priešas", O.Koršunovas - spektaklį pagal naują M.Ivaškevičiaus pjesę apie lietuvių emigrantus Londone. Šio vaidinimo eskizą tikimasi parodyti jau ateinantį pavasarį.
2012 m. pavasariui G.Varnas režisuos Th.Manno noveles, rudenį numatyta C.Graužinio premjera pagal japonų dramaturgo T.Mondzaemono pjesę. Nacionalinis teatras kartu su „Meno fortu" išleis E.Nekrošiaus spektaklį pagal Dante´s „Dieviškąją komediją", o kartu su OKT - O.Koršunovo spektaklį pagal W.Shakespeare´o „Audrą". Bus dirbama ir su R.Tuminu, J.Jurašu, V.Masalskiu.
